„Lietuvos ryto“ kalbinti bankininkai tvirtina, kad indėlių palūkanos bent artimiausią pusmetį neturėtų augti.
„Indėlių palūkanos 2008–aisiais kilo, nes valstybės finansų padėtis buvo prasta, grėsė nemokumas bei valiutos devalvavimas. Dabar valstybė sėkmingai skolinasi, pavojų nematyti.
Jei tai vyks ir toliau, indėlių litais palūkanos augs tik pradėjus kilti euro zonos indėlių palūkanoms, o tai, analitikų nuomone, gali įvykti ne anksčiau nei 2012 metais“, – sakė SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čepulis.
Anot „Swedbank“ Kasdienės bankininkystės ir investavimo departamento direktoriaus Ramūno Straukos, akcijų pelningumas šiuo metu aukštas.
„Paprastai tokiu metu indėlių palūkanos žemos. Bent pusmetį tai neturėtų keistis“, – teigė jis.
Šiuo metu palūkanos mažuose ir dideliuose bankuose skiriasi kelis kartus. Kaip ir prieš krizę, didesnes palūkanas siūlo užsienio finansų institucijoms nepriklausantys bankai.
Mažiausias palūkanas siūlantis bankas „DnB Nord“ už metų trukmės indėlį litais mokėtų tik 1 proc. palūkanas. Tuo tarpu Šiaulių ir Medicinos bankai už tokios pat trukmės indėlį mokėtų 4 procentus.
Dar didesnes palūkanas siūlo smulkesnės kredito unijos. Jose už metų trukmės indėlį galima tikėtis iki 5,78 proc. palūkanų.
