Liepos 1 d. Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą, jog 2009 m. valstybės tarnautojų algų koeficientų mažinimas prieštaravo Konstitucijai. Teismas įžvelgė proporcingumo principo pažeidimą, nes algos ne visiems buvo mažintos tuo pačiu procentu. „Tuo metu Vyriausybei atrodė natūralu, kad didesnes pajamas gaunantys valstybės tarnautojai turėtų pradėti nuo savęs ir prisiimti kiek įmanomą didesnę atlyginimo sumažinimo naštą“, – prisiminė buvusi finansų ministrė I.Šimonytė.
Neskiria savų ir skolintų pinigų
Pasak jos, jei Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios nuo šių metų spalio 1 d., tai iki metų pabaigos jo įgyvendinimui prireiks apie 30 mln. litų, o kitiems metams dar apie 120 mln. litų. „Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl valstybė tarnautojų. Jei mes pridėtume likusį viešąjį sektorių – švietimo, sveikatos darbuotojus – tokiu atveju turėsim kalbėti apie 400 mln. litų sumą. O ten situacija panaši, tačiau KT sprendime apie tai nekalbama visai“, – sakė I.Šimonytė.
„Atrodo, kad Konstituciniam Teismui ne visada aišku, kuo skiriasi pajamos nuo pinigų“, – sakė I.Šimonytė.
Dar didesnius skaičius vardino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas: „Konstitucinio Teismo sprendimai ne komentuojami, o vykdomi, tačiau aš juo nesu patenkintas. Klausimas, ar algas reikėjo iš viso mažinti. Besibaigiant Seimo kadencijai, „darbiečiams“ pasiūlius, būtent konservatorių balsais bazinis atlyginimas buvo padidintas iki 490 litų, nors Vyriausybė siūlė didinti tik iki 470 litų. Jei nebūtų to akibrokšto, gal šiuo metu nereikėtų sukti galvos, iš kur paimti beveik 1,2 mlrd. litų. Dar turime grąžinti 1,2 mlrd. litų pensijų. Į krūvą dedasi labai didelės sumos.“
I.Šimonytės teigimu, KT sprendimai susiję su viešaisiais finansais iš Seimo ir Vyriausybės atima galimybę vykdyti savarankišką ekonominę politiką. „Kyla klausimas, kaip po tokio sprendimo galima vykdyti ekonominę politiką ir kiek Vyriausybė bei Seimas turi galių, ką nors keisti. Man atrodo, jei Lietuva būtų devalvavusi litą ir į teismą kreiptųsi koks nors pilietis, kuriam padidėjo skola ar nuvertėjo santaupos, tai būtų pripažinta antikonstituciška. Iš sprendimų atrodo, kad ne visada teismui aišku, kuo skiriasi pajamos nuo pinigų. Atrodo, jeigu turi pinigų sąskaitoje, tai gali mokėti ir nesvarbu, ar tos lėšos savos, ar skolintos. Kompensacijas galima išdėstyti dalimis per ilgą laiką. Tai nebūtų pirmas kartas. Esame kompensacijų valstybė. Kompensavome sumažintas pensijas. Vėliau valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalį“, – sakė buvusi finansų ministrė.
Nuskriaus silpniausius
„Konstitucinis Teismas tiems, kurie turi, dar drėbtelėjo, o tie, kurie buvo runkeliai, tokie ir liko“, – piktinosi B.Bradauskas.
Svarstydama, kaip gali būti įgyvendintas Konstitucinio Teismo sprendimas, I.Šimonytė minėjo kelis galimus variantus. „Galima sumažinti algos bazinį dydį, tačiau tiems žmonėms, kurių kategorijos mažiausios, algos dar sumažėtų. Kitas kelias yra sumažinti darbuotojų skaičių, o likusiems atkurti koeficientus. Tai įmanoma, tačiau tikrai ne visais atvejais. Liūto dalis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio tenka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir muitinei. Tose institucijose mažinti darbuotojų skaičiaus jau nebegalima, nes jis per krizės laikotarpį sumažėjo labiausiai. Taip pat galima būtų kurti naują darbo apmokėjimo sistemą, tačiau bijau, kad ir ji galėtų būti pripažinta antikonstitucine“, – dėstė pašnekovė.
Pasak I.Šimonytės, bet kuri valstybė, kuri išleidžia daugiau, negu uždirba, o mes ir esam tokia valstybė, papildomas išlaidas gali sau leisti arba didindama mokesčius, arba dar daugiau skolindamasi.
 |
| Bronius Bradauskas |
Panašiai situaciją matė ir B.Bradauskas: „Jeigu teisėjai susidėtų pinigus ir visiems sumokėtų, būtų ramu. Bet yra kitaip. Terminas numatytas spalio 1 d. Sprendimui įvykdyti reikės keisti biudžetą, nes tokios lėšos jame nenumatytos. Konstitucinis Teismas tiems, kurie turi, dar drėbtelėjo, o tie, kurie buvo runkeliai, tokie ir liko. Kompensacijas gaus tie, kurie ir taip uždirbo labai daug, o kurie uždirbo mažai, liks prie suskilusios geldos.“
Stumia link bankroto
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nurodė, jog Konstitucinio Teismo sukurti precedentai Lietuvą stumia bankroto link: „Tokie sprendimai reikšmingai padidina valstybės bankroto tikimybę. Jei viena neatsakinga vyriausybė padidintų seimo narių atlyginimus dešimt kartų, vėliau algų sumažinti nebūtų galima, nes jos visiems valstybės tarnautojams turėtų mažėti tokiu pat procentu – dešimt kartų.“ Analogiška situacija su senatvės pensijomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neliečiama žmonių nuosavybe.
„Tokie sprendimai reikšmingai padidina valstybės bankroto tikimybę“, – teigia N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba 29 proc. visų užimtųjų. „Turime situaciją, kai palyginti nedideli pinigai išdalinami dideliam žmonių kiekiui, todėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra tokie maži. Šią problemą reikia spręsti reorganizuojant visą viešąjį sektorių. Ar Lietuvai reikia tiek aukštojo mokslo įstaigų, kiek jų turi Australija? Ar turėdami tiek perteklinių institucijų galime optimaliai paskirstyti viešuosius išteklius? Esame nuėję kiekybės keliu, bet esame visiškai užmiršę kokybę“, – sakė N.Mačiulis.
Pašnekovas minėjo, jog toks Konstitucinio Teismo nutarimas gali neigiamai paveikti Lietuvos galimybes 2015 m. įsivesti eurą: „Manau, kad Europos Komisija ir Europos centrinis bankas įvertintų, jog išlaidos buvo padidintos ne pagal galimybes ir ne laiku. Dabar valdžios sektoriaus deficitas yra apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Pastaraisiais metais jis mažėjo ir to užtenka, kad Lietuva galėtų tenkinti konvergencijos kriterijus. Didinant valdžios išlaidas didėtų ir valstybės skolinimosi sąnaudos. O to nenorime niekas.“
 |
| Nerijus Mačiulis |
Neturi būti lygiavos
Komentuodamas nutarimo motyvus Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas sakė, kad mažindama valstybės tarnautojų atlyginimus tuometinė vyriausybė turėjo laikytis jau susiformavusios teisminės praktikos, kuri buvo žinoma jau 2006 m. „Mažinant atlyginimus neturi būti pažeistos iki tol buvusios proporcijos. Negali būti žymiai priartintas ar net suvienodintas skirtingos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas. Taip pat negalima mažinti tik vienos iš atlyginimo dalių“, – teigė jis.
„Gal geriau nepriimti tokių sprendimų, dėl kurių teisėjai turi kreiptis į teismus“, – siūlė D.Žalimas.
Pasak teisėjo, socialinis solidarumas neturi tapti lygiava: „Socialinio solidarumo principas neturi būti priešinamas proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad socialinio solidarumo principas nereiškia lygiavos. Jei asmuo gauna 10 tūkst. litų atlyginimą ir jis jam mažinamas 10 proc., tai bus nukirptas 1 tūkst. litų, o iš tūkstančio bus paimtas šimtas litų. Tai irgi socialinis solidarumas.“
D.Žalimas patikslino, jog priimant sprendimą buvo įvertintos valstybės galimybės jį įvykdyti. „Sprendimas gali būti įgyvendintas net tik atstatant algas, tačiau ir jas sugrąžinant į buvusias proporcijas. Čia turi įstatymų leidėjai priimti atitinkamus sprendimus. Matome, kad valstybės tarnautojai masiškai kreipiasi į teismus, todėl buvo nustatytas reikalavimas sukurti kompensavimo mechanizmą, tačiau tai nereiškia, kad jis turi veikti jau rytoj.“
 |
| 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Konstitucinio Teismo teisėjai |
Paklaustas, ar normali situacija, kad teisėjai priima sprendimus dėl savo pačių atlyginimų, D.Žalimas nurodė, jog kito mechanizmo Lietuvoje nėra: „Teisėjas irgi žmogus, todėl manydamas, kad jo teisės pažeistos, jis gali kreiptis į teismą. Į jokį kitą, išskyrus Lietuvos teismą, jis kreiptis negali. Tai elementaru. Gal geriau nepriimti tokių sprendimų, dėl kurių teisėjai turi kreiptis į teismus.“
Pasak jo, byloje buvo matomas Vyriausybės ir Seimo diskriminacinis elgesys, kai tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms sumažinimo laikotarpiu atlyginimai buvo didinami. Taip proporcija buvo iškreipiama dar labiau.
