I.Šimonytė tikisi, kad dar ketvirtadienį Vyriausybėje pavyks patvirtinti kitų metų biudžeto projektą: „Yra galbūt tam tikrų elementų, dėl kurių Vyriausybėje yra sutarimas.“
Priminsime, kad ministerijos prieštarauja tam, jog jų biudžetas būtų mažinamas 2 proc. Vietoje to Liberalų Sąjūdis siūlo trims mėnesiams atidėti pensijų dydžio atkūrimą.
Ministrės teigimu, svarstymai dėl biudžeto dažnai tęsiasi iki gruodžio pirmųjų savaičių. Tačiau, I.Šimonytės teigimu, jeigu biudžetas nebūtų patvirtintas, tai nebūtų tragedija. Tuomet įsigaliotų nuostata, kad biudžetas kitąmet būtų lygiai toks pats, kaip ir šiemet.
„Tokios nuostatos dar niekada neteko patvirtinti, bet tai būtų įgyvendinama“, – svarstė I.Šimonytė.
Lietuvos valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti beveik 26 mlrd. litų, o asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 26,574 mlrd. litų.
Įstatymo projekte numatytos 2012 metų valstybės biudžeto pajamos yra 9,1 proc. (2,179 mlrd. litų), o išlaidos – 0,7 proc. (194,09 mln. litų) didesnės nei numatyta šių metų biudžete.
Tuo metu liberalai teigia, kad jau sutarė su koalicijos partneriais dėl biudžeto – esą nebus pavėlintas pensijų prieškrizinio lygio atkūrimas, nemažės ir atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio teigimu, trūkstamos lėšos rastos mažinant išlaidas investiciniams projektams, taip pat valstybės piniginį įnašą vykdant Europos Sąjungos remiamus projektus.
Skolinsimės daug
„Liūdniausias lėšų poreikis – skolos aptarnavimas“, – teigė ministrė. Skolos aptarnavimo išlaidos yra pakankamai nemažos. I.Šimonytės teigimu, reikia, kad šios sumos augimas būtų lėtesnis, kitaip vis daugiau mokesčių reikės atiduoti skolos aptarnavimui.
Ministrė akcentavo, kad būtina ir toliau mažinti valdžios sektoriaus deficitą: „Deficitas yra didelė problemą ir visada tokia buvo. Nes tokioje situacijoje kaip mūsų – kai išlaidos viršija pajamas, deficitą finansuoja kažkas. Tas kažkas yra skolintojai. Poreikis skolintis lemia, už kiek skolinsies. Mažėjant skolinimosi poreikiui, mažėja ir mūsų skolinimosi kaina.“
Iki rupgjūčio mėnesio, finansų ministrės teigimu, Lietuvai skolinimosi kaina mažėjo labai sparčiai. Tačiau esant neramumams vis daugiau rizikos esą investuotojai priskiria skolininkams nepriklausomai nuo jų skolinimosi poreikio ar kitų rodiklių.
„Atspindima yra tiesiog bendra rinkos tendencija – neramu, kas bus ateityje“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad nepaisant kitąmet mažėsiančio deficito, skolintis reikės pakankamai daug tam, kad būtų refinansuota skola, kuri buvo prisiimta anksčiau.
