Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ingridos Šimonytės tautosaka. Išrinkite geriausią ministrės citatą

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaip niekad dažnai šiemet žurnalistų, Seimo narių buvo kvočiama finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Žadėjo žabosianti šešėlį, ramino gresiančios naujos krizės akivaizdoje, ragino taupyti, lopė kitų metų biudžeto projektą, pasižymėjo ir „Snoro“ krizės valdyme. Todėl siūlome prisiminti, ką šiemet kalbėjo ministrė.

Šešėlio tramdymas

2011 metams Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – milijardu litų nuskurdinti šešėlį. Finansų ministrė, tuomet sutikusi su tokiu biudžeto pajamų planu, šiemet pareiškė: „Nėra tokio dalyko kaip milijardas iš šešėlio. Apgailestauju dėl tos tautosakos. Nežinau, kas tą tautosaką sukūrė.“

Tiesa, dar 2010 metų pabaigoje šešėlio tramdymo planus ji vertino kiek skeptiškai.

„Jei 1 mlrd. Lt iš šešėlio būtų lengva ištraukti, tas jau būtų padaryta. Tai nėra taip paprasta, kaip nueiti už miško, nukirsti galvą slibinui ir pasiimti pinigus“, – pramonininkams tuomet aiškino finansų ministrė.

Euro laivas nutolo

Pirmojo 2011 metų pusmečio bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvos ekonomikai padėjo prilipdyti „Baltijos tigrės“ etiketę – tuomet šalies BVP augo net 6,9 proc. Tačiau pakilimas truko neilgai – dėl prastėjančių visų Europos ekonomikų augimo, infliacijos, ir dabar prognozuojamo 5,5 proc. metinio viešųjų finansų deficito, euro laivui tenka tik mojuoti nuo kranto.

I.Šimonytė, klausiama, ar Lietuva nestos į euro zoną, paprašė tiesiog atsitokėti – juk niekas mums to nė nesiūlo.

Dažnas klausimas, stosite ar nestosite į euro zoną ir diskutuojančių viešojoje erdvėje pasakymas, kad gal stosime, gal nestosime, atrodo taip, kaip mergaitė svarstytų, kad netekėsiu aš už Petriuko, nors Petriukas man to net nesiūlė“, – sakė ministrė.

Dabar faktas, kad neplaukiame euro zonos laivu, kiek ramina. Mat euro zonos periferinės šalys vis giliau grimzta į skolų krizę, kuri su savimi gali paskandinti ir stipriausias Europos – Vokietijos bei Prancūzijos – ekonomikas.

Nuo kalniuko už dyką čiuožinėti nenori

Viena pagrindinių figūrų žiniasklaidoje ministrė tapo valstybei nacionalizavus „Snorą“. Jau tą pačią dieną ministrė ramino išsigandusią liaudį – indėliai apdrausti, o banką dar galima išgelbėti padalijant į vadinamąjį gerąjį ir blogąjį bankus.

Klausiama, kokius nuostolius patirs Lietuva dėl „Snoro“ bankroto, finansų ministrė sakė, kad valstybė atgaus turtą pardavusi likusį „Snoro“ turtą,

Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai čiuožinėti nuo kalniuko“, – parlamentarams kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė, turėdama omenyje tai, kad „Snoras“ yra didžiausias dienraščio „Lietuvos rytas“ akcininkas, ir tai, kad „Snoras“ yra pagrindinis „Snoras Snow arenos“ valdytojo kreditorius.

„Snoro“ indėlininkams ministrė negailėjo ir tiesiog žmogiškų patarimų. SEB bankui pradėjus mokėti draudimo išmokas gyventojams, ji ragino neatsiimti indėlių grynaisiais pinigais ir nesinešioti, o, saugant savo santaupas, laikyti juos kuriame nors bankų, kad jų tiesiog iš namų nepavogtų ilgapirščiai.

Plati, bet siaura krūtinė

Finansų ministerijai smarkiai sumažinus (nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc.) ekonomikos augimo prognozes, kitų metų biudžeto projekte atsirado milijardo litų skylė. Tad ministrams teko iš naujo sėsti prie derybų stalo, vėliau finansų ministrei – dar kartą ginti ministrų kabineto parengtą biudžeto projektą Seime.

I.Šimonytė, pasiūliusi smarkiai susimažinti išlaidas kitąmet, kritikos iš parlamentarų sulaukę nemažai. Darbietis Kęstutis Daukšys teigė, kad naujai sulipdytas biudžetas yra nukreiptas į darbo vietų naikinimą, tolesnį pramonės žlugdymą ir išgyvenimą vienerius metus.

„Man susidaro įspūdis, kad Jūs savo krūtine dengiate Vyriausybės nesugebėjimą dirbti ir realiai spręsti Lietuvos ekonomikos problemas“, – piktinosi parlamentaras.

K.Daukšys taip pat tada reiškė nepasitenkinimą, kodėl sakyta, kad biudžeto pinigų „Snoro“ indėliams nereikės.

„Aš manau, kad gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę ir niekada neuždengsi euro zonos problemų. Noriu pasakyti, kad „Snoro“ problemos nėra sprendžiamos biudžeto lėšomis, tiesiog atsiskaityti su „Snoro“ indėlininkais mums reikės panaudoti tas lėšas, kurias mes pasiskolinome galvodami apie kitų metų refinansavimą“, – atsakė I. Šimonytė.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką