Tad nors po itin nuostolingų 2008–ųjų fondai pernai nepasiekė anksčiau turėtų reikšmių, tačiau vis tiek savo kišenę pasipildė 15 proc. sėkmės mokesčiu nuo investicijų prieaugio, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Vertybinių popierių komisija (VPK), atlikusi sėkmės mokestį taikančių „Finasta Asset Management“ ir „Prudentis“ vadomų investicijų fondų analizė teigia, kad Lietuvoje šio mokesčio taikymas neatitinka daugelio geros praktikos principų ir neužtikrina, kad bus suderinti investuotojų bei valdytojų interesai.
„Nors ir yra numatyti sėkmės mokesčio grąžinimo per kalendorinius metus ir mažesnio bazinio fiksuoto atlyginimo mechanizmai, tačiau nėra taikomi pasaulyje paplitę ir investuotojų interesus ginantys aukščiausios pasiektos ribos arba pelningumo ribos principai, o sėkmės mokesčiui skaičiuoti nenaudojami lyginamieji indeksai“, – sakė VPK Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Sejavičius.
Anot jo, tai gali pažeisti investuotojų, ypač ilgalaikių, interesus, nes, kaip parodė praktika, investuotojams gali tekti už tą pačią grąžą sumokėti kelis sykius, bet galų gale realaus investicijų prieaugio negauti.
„Finasta Asset Management“ generalinis direktorius Andrejus Cyba teigė, kad nereikėtų skaičiuoti fondo rezultatų trumpuoju laikotarpiu, nes paprastai investuojama į fondus kur kas ilgesniam laikui, juolab kad analizuojamu laikotarpiu rinkos labai svyravo.
„Pagal įvairius rinkos scenarijus mūsų sistema gali būti tiek brangesnė, tiek pigesnė. Ji yra labiau susieta su rezultatu“, – sakė A.Cyba.
Jis teigė nemanantis, jog „dabartinė sėkmės mokesčio skaičiavimo metodika yra labai gera ar labai bloga, ji tik yra rečiau taikoma nei kitos skaičiavimo metodikos“.
