Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Investuoti į atominę elektrinę žmonėms – pernelyg rizikinga

Ignalinos atominė elektrinė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Naujoji jėgainė, kuri pakeis Ignalinos atominę elektrinę, turėtų pradėti veikti 2018-2020 metais.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujosios atominės elektrinės Lietuvoje projekto vykdytojai tikisi, jog netrukus, išrinkus vieną strateginį investuotoją, bus pradėta skaičiuoti, kokiais būdais Lietuvai sukaupti savo įnašą į šį milžinišką projektą. Užsimenama, kad siūlyti į jėgainę investuoti žmonėms neverta, nes jiems projektas gali pasirodyti pernelyg rizikingas, taigi visą naštą turės prisiimti valstybė.

Skaičiuojama, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto vertė sieks 3 – 5 mlrd. eurų (10 – 17 mlrd. Lt). Lietuva yra užsibrėžusi turėti nemažiau nei 34 proc. naujosios jėgainės akcijų.

Platinti obligacijas – rizikinga  

Energetikos ministerijos ir VAE atstovai trečiadienį lankėsi Seimo Atominės energetikos komisijoje, kur pasakojo apie jėgainės projekto eigą. Darbietis Kęstutis Daukšys klausė, ar nesvarstoma dalį statyboms reikalingų pinigų surinkti iš Lietuvos žmonių: „Gal žmonės galėtų dalyvauti investicijose, pavyzdžiui, išpirkdami valstybės garantuotas obligacijas?“.

Tačiau VAE generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas sakė, jog projektams žmonėms greičiausiai nebus patrauklus, mat yra rizikingas. „Per rizikingas popierius, kurio niekas nepirks“, – sakė jis.

Konservatoriui-krikdemi Kęstučiui Masiuliui išreiškus nuostabą, kodėl VAE statytojai nedemonstruoja optimzimo projektu, Š.Vasiliauskas paaiškino, jog tai ne pesizmimas, o „pavargęs optimizmas“.

Tuo tarpu energetikos viceministras Romas Švedas pareiškė, jog turi tikrai daug optizmo, tačiau dabartinė projekto stadija yra labai trapi ir nesinori daryti jai įtakos. 

„Šiou metu ruošiame projektą ir svarstome įvairias įgyvendinimo alternatyvas, taip pat ir finansines. Sprendimų dar nedarome. Šiame etape įvardinus strateginį investuotoją, susėdę prie stalo spręsime, kaip finansuoti projektą“, – patikslino R.Švedas.

Turto neišparduos

Šiame etape įvardinus strateginį investuotoją, susėdę prie stalo spręsime, kaip finansuoti projektą“, – patikslino R.Švedas.Žiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodė pareiškimų, kad telkdamai visas energetikos bendroves į vieną, Lietuva ruošiasi dalį jų parduoti ir taip surinkti VAE statyboms reikalingų pinigų. Tačiau R.Švedas „kategoriškai atmetė“ tokias kalbas. Esą sukoncetravus turtą tiesiog bus lengviau gauti reikalingą paskolą statyboms. 

„Aš prieš, kad pardavinėtume turtą <...>. Bet ar išsisuksime be jokių pardavimų, aš nežinau. Čia dar neatsakytas klausimas“,  – kalbėjo Š.Vasiliauskas. Jis taip pat paaiškino, kad visų Lietuvos daliai reikalingų pinigų nereikės sutelkti iš karto.

Investuotojo neatskleidė

Žiniasklaida šią savaitę pranešė, esą varžybose, kas galėtų tapti VAE strateginių investuotoju, liko dvi bendrovės: prancūzų „Electricite de France“ (EDF) arba korėjiečių KEPCO. Tačiau nei Š.Vasiliauskas, nei R.Švedas to nepatvirtino, mat dar yra vertinami kandidatų, kurių buvo penki, pasiūlymai. „Manome, kad iki Naujųjų metų turėsime visus atsakymus ir galėsime daryti vienokius ar kitokius sprendimus“ – sakė Š.Vasiliauskas. Anot jo, kitų metų pradžioje jau turėtų būti pasirinktas vienas potencialus strateginis investuotojas ir su juo deramasi toliau. Strateginiam investuotojui turėtų būti pasiūlyta 51 proc. VAE akcijų.

Tuo pat metu vyksta derybos su Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovais dėl jų indėlio į projektą. Tikimasi jau gruodį turėti aiškias jų pozicijas, ar jie tikrai dalyvaus projekte.

Koziris – aplinkosauga

Parlamentarams kilo klausimų, kaip sekasi lenktyniauti su kaimyninėse šalyse rengiamais panašiais projektais. Anot R.Švedo, „geopolitinė padėtis įtempta“. Esą apie savo atominės statybas karingai kalbėjusi Baltarusija aprimo, o Kaliningrade iš tiesų vyksta konkretūs veiksmai.

Tačiau viceministras akcentavo, jog vienas pagrindinių Lietuvoje planuojamos statyti jėgainės privalumų –  aplinkosauginiai reikalavimai. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) dėl to Lietuvai priekaištų neturi. „Kai tik viskas bus sutarta su partneriais, galim pradėti statyti – čia jaučiamės pirmaujantys“, – tvirtino R.Švedas.

Beje, aplinkosauginiai reikalavimai yra ir vienas veiksnių, kodėl atominės elektrinės projektą turėtų
paremti kaimyninės šalys, ypač Estija ir Lenkija. Šios dvi šalys didžiąją dalį energijos gaminasi labai taršiose elektrinėse: estai kūrena skalūnus, lenkai – anglį. Nuo 2016 metų Europos Sąjungoje įsigalios nauji taršos reikalavimai ir  kaimynams teks uždaryti arba brangiai modernizuoti savo jėgaines. Todėl jiems paranku apsirūpinti elektros tiekimu iš VAE.

Tiesa, anot R.Švedo, skaičiavimai esą rodo, kad regione dviem jėgainės užtektų paklausos.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką