Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skrydžių padaugėjo, bet lėktuvai skraido pustuščiai

Šiemet pajūryje sulaukta daugiau skrydžių ir keleivių.
15min nuotr. / T.Vizgridos teigimu, daugiausia keleivių skraido į Londoną ar Dubliną. Kitoms skrydžių kryptims į Lietuvą ar iš jos esą stinga populiarumo.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuo metu tiesioginių skrydžių skaičius Lietuvoje yra gerokai didesnis nei ekonomikos pakilimo metais, tačiau nemažai lėktuvų dėl žymiai sumažėjusio turistų srauto skraido pustuščiai. Dėl šios priežasties baiminamasi, kad tiesioginių skrydžių skaičius rudenį gali sumažėti.

„Keleivių srautas nedidėja taip smarkiai, kaip išaugo skrydžių kiekis. Lėktuvų užpildymas per pirmus tris šių metų mėnesius yra 30 proc. mažesnis nei prieš metus. Jie kartais skrenda pustuščiai“, – trečiadienį vykusioje diskusijoje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, neseniai atsiradusių tiesioginių skrydžių krypčių ateityje gali ir nelikti, jei per artimiausius mėnesius keleivių srautas toliau kris.

T.Vizgirda: alumi ir krepšiniu turistai nesusivilios

Diskusijoje dalyvavę skrydžių bendrovių atstovai aiškino, kad kai kurie lėktuvai skraido pustuščiai todėl, kad smarkiai sumažėjo turistų srautas. Kaip sakė skrydžių bendrovės „airBaltic“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda, bene vieninteliai populiarūs skrydžiai yra į Londoną ir į Dubliną, kur vyksta nemažai norinčių uždarbiauti lietuvių. „Problema yra ta, kad nepritraukiame turistų srauto“, – sakė T.Vizgrida.

Anot jo, būtina rasti priemonių, kurios priviliotų užsienio turistų į Lietuvą. „Turistus bandome pritraukti per kultūrą, per gamtą, per alų, per krepšinį. Gražu, bet kiekviena Europos šalis turi ir kaimo turizmą, ir alų, ir kultūrą“, – sakė „airBaltic“ atstovas.

Taip pat, jo teigimu, reikėtų nutarti, ką norime pritraukti į Lietuvą. „Turime apsispręsti: ar pensininkams, ar šeimoms“, – aiškino jis ir pridūrė, kad norint pritraukti šeimas reikia sukurti atrakcinonų vaikams. Jiems esą atsibosta laukti, kol tėvai grožisi sostinės senamiesčiu.

Be to, anot T.Vizgirdos, reikėtų patobulinti šalies infrastruktūrą. „Anglų kalba nematau jokių ženklų Lietuvoje. O Vilniaus senamiestyje, jei nori į tualetą nueiti, reikia alaus nusipirkti“, – vardijo „airBaltic“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje.

Ragina lygiuotis į Islandiją ar Čekiją

„Star1 Airlines“ direktorius Martynas Laivys pridūrė, kad užsienio turistams trūksta informacijos apie Lietuvą. „Apsilankėme šalyse, į kurias vykdome skrydžius. Jų didžiųjų kelionių organizatorių kataloguose Lietuvos nėra. Šiam sezonui ką nors keisti jau vėlu“, – tikino jis.

M.Laivio teigimu, labai sveikintinas projektas buvo pakviesti kelionių kanalą „Travel Channel“, kad sukurtų filmą apie Lietuvą ir pristatytų ją visam pasauliui. „Bet jei susižavėjęs turistas ateina į agentūrą ir neranda tokios kelionės, pinigai lieka išmesti“, – aiškino „Star1 Airlines“ direktorius.

Jis ragino Lietuvą imti pavyzdį iš Islandijos ar Čekijos. „Yra Islandijos pavyzdys, kuri efektyviai atsiveža turistus, turėdama 10 kartų mažiau gyventojų nei Lietuva, – sakė T.Vizgirda ir pridūrė, kad Praha turistų sulaukia, nes apgyvendinimas ten atsieina bene tris kartus pigiau nei Lietuvoje: – Vasarą ten praeiti neįmanoma.“

Pakviesti „Travel Channel“ kainavo 30 tūkst. litų

Tačiau Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Nijolė Kliokienė tikino, kad, jeigu kalbame apie turizmą, visas pasaulis išgyvena krizę, tad Lietuva nėra išimtis. „Negalime manyti, kad padarius pasiekiamumą šimtu procentų ir reklamos kampaniją turistų skaičius iškart ims augti. Tam, kad juos susigrąžintume, reikės intensyviai padirbėti“, – sakė N.Kliokienė ir pridūrė, kad atvykstamasis turizmas šiuo metu yra smukęs 16 proc.

Ji priminė, kad kviečiant į Lietuvą „Travel Channel“ teko įdėti išties nemažai pastangų. „Samdėme malūnsparnį, kad skraidintų juos virš pajūrio, nes kitaip jie nesutiko. Samdėme aktorius, kad Kernavėje vaidintų ir parodytų tradicijas, nes kitaip jie nesutiko ten vykti. Sakė, kad tokių kalvų Europoje – kiek nori“, – vardijo Valstybinio turizmo departamento vadovė.

N.Kliokienė skaičiavo, kad „Travel Channel“ kūrybinės grupės priėmimas ir aptarnavimas atsiėjo apie 30 tūkst. litų. „Bet jų padaryta reklama Lietuvai verta 3 mln. eurų, – sakė N.Kliokienė ir pridūrė, kad geras šalies įvaizdis, žinomumas yra būtinas: – Gali turėti puikiausius kelius ir geležinkelius, bet jei būsi nežinomas, niekas pas tave ir nevažiuos.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką