„Linavos“ atstovai trečiadienį Maskvoje dalyvavo konsultacijose su Rusijos pareigūnais. Realių rezultatų tikimasi šiandien, kai prie derybų stalo turėtų susėsti Lietuvos ir Rusijos muitinės tarnybų vadovai. Arba padėtis pagerės, arba bus prarasta dar viena viltis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), kurios narė yra asociacija „Linava“, tikisi, kad Maskvoje įvyksiančiame Lietuvos ir Rusijos muitinių vadovų susitikime bus pasiekta pozityvių sprendimų. LPK antradienį kreipėsi į Rusijos Federacijos verslo asocijuotų organizacijų vadovus prašydama tarpininkauti sprendžiant Lietuvos vežėjų problemą pasienyje su Rusija ir vakar sulaukė savo partnerių Rusijoje patikinimo, kad šie jau tarpininkaujantys.
Lietuva kaltina Rusiją diskriminacinėmis priemonėmis ir dėl to jau pasiskundė Europos Komisijai. Rusija oficialiai tvirtina, kad kontrolė sugriežtinta dėl esą padažnėjusių muitinės procedūrų pažeidimų. Antrą savaitę Lietuvos vilkikams Rusijos pasienyje taikant sugriežtintą muitinės patikrą, jie beveik nebepraleidžiami per sieną.
Trapi viltis ir nauji smūgiai
Apie rusų pažadus netrukus sureguliuoti padėtį pasienyje puoselėjamos vilties trapumą pripažino nacionalinės Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ komunikacijos vadovas Gytis Vincevičius. „Žinoma, mes dabar galime kalbėti tik apie viltis, bet tokie pakeitimai mus tenkintų“, – vakar sakė jis.
G.Vincevičius neslėpė, kad situacijos prie Rusijos sienos padariniai jau užgriuvo mūsų vežėjus: iš maždaug 700 įmonių, dirbančių su Rusija, maždaug 600 jau gavo užsakovų pranešimus, kad krovinius perduos kitiems vežėjams. „Vilkikai yra atšaukiami tiesiog nuo pasienio, mėsos perdirbėjai atsisako mūsų paslaugų. Mus tokia situacija labai liūdina“, – sakė jis. Pranešama, kad kai kuriems vilkikų vairuotojams yra nurodoma perkrauti krovinius į kitus krovininius automobilius – su kitų valstybių numeriais.
G.Vincevičiaus teigimu, viena prastovos diena pasienyje vežėjams kainuoja po 300–500 eurų nuostolių.
Vežėjų skaičiavimu, vien Terechovo-Burački pasienio punkte laukia apie 1000 vilkikų su Lietuvos numeriais eilė, tačiau ji galėtų išsisklaidyti per daugiau nei dvi paras, nes šis punktas per parą gali praleisti apie 400 vilkikų.
Maždaug po pusšimtį Lietuvos krovininių automobilių jau antrą parą yra įstrigę ir keliuose postuose Rusijos bei Baltarusijos pasienyje.
Vakar „Linava“ paskelbė, kad Rusijos muitinė sudarė kliūtis Lietuvos vežėjams vežti krovinius jau ir Rusijos ir Kazachstano pasienyje. G.Vincevičiaus teigimu, prie šios sienos jau sustojo vilkikai, kuriais buvo gabenami kroviniai tranzitu per Rusiją į Kazachstaną.
Rusijos atstovai iki šiol teigė, kad neva sugriežtintai tikrinami tik kroviniai, skirti Rusijos rinkai, kurių gavėjai yra Rusijoje, todėl tai, kad vežėjai nepraleidžiami į Kazachstaną, anot G.Vincevičiaus, atrodo keistai.
„Linavos“ darbuotojai vakar toliau dalijo maistą ir gėrimus pasienyje kilometrinėse eilėse laukiantiems vairuotojams.
Faktai
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 32,2 proc., be mineralinių produktų – 26 procentais. Šiuo laikotarpiu Rusija buvo svarbiausia Lietuvos partnerė, į ją iškeliavo 12,4 proc. visų eksportuotų prekių ir paslaugų. Kita didžioji mūsų eksporto partnerė buvo giliausios krizės ištikta Latvija (10,1 proc. viso eksporto).
Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės eksporto rodikliai kilo. Augimas fiksuojamas per tris iš keturių paskutinių mėnesių. 2009 metų birželį, palyginti su geguže, eksportas padidėjo 11 proc.; be mineralinių produktų – 5,7 procento.
Kirs pienininkams
Verslininkai neslepia, kad ne tik vežėjų, bet ir eksportuotojų padėtis gali smarkiai pablogėti praradus pagrindines Lietuvos eksporto rinkas – Rusiją ir Latviją. Pagalius į ratus kaišioja ne tik Rusijos muitininkai, sustabdę Lietuvos vežėjų vilkikus pasienyje.
Maža to, pranešta, kad kitą savaitę gali būti uždraustas keturių Lietuvos perdirbimo įmonių pieno produktų eksportas į Rusiją. Tai patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas. Pieno produktus įvežti į šią šalį gali būti uždrausta „Rokiškio sūrio“ filialams „Utenos pienas“ ir Ukmergės pieninei, „Pieno žvaigždžių“ filialui Mažeikių pieninei bei „Žemaitijos pieno“ Telšių filialui. Nuo rugpjūčio 17 dienos jų produkcija į Rusiją gali būti laikinai neįleidžiama dėl gaminiuose neva rastų antibiotikų.
VMVT vakar informavo, kad reaguodama į Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos raštą dėl pieno produktų eksporto į Rusijos Federaciją uždraudimo atliko patikrinimus minėtose įmonėse. Pačios įmonės turi laboratorijas ir tyrimo įrangą antibiotikams nustatyti, jos tiria kiekvieną žalio pieno siuntą. Teritorinių VMVT pareigūnai patikrino jų savikontrolės sistemas, laboratorinių tyrimų rezultatus ir atsekė žalio pieno, iš kurio buvo gaminami pieno produktai, kuriuose Rusija nustatė antibiotikų likučius, tiekėjus. 2008–2009 metais dėl nustatytų antimikrobinių medžiagų žaliame piene į gamybą nepateko daugiau negu 900 tonų pieno.
Bijo prarasti pagrindinę rinką
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Jonas Grybauskas LŽ teigė, kad pagal panaudotų muitinės karnetų (leidimai, pažymintys, kad kroviniai buvo užplombuoti išsiuntimo vietoje ir nebus atidaromi iki paskyrimo vietos, t. y. sudarytos sąlygos kroviniams kirsti kitų šalių sienas be tikrinimo – red.) skaičių birželio ir liepos mėnesiais buvo užfiksuota daugiau vežėjų reisų.
„Birželio mėnesį mes važiavome daugiau negu 10 tūkst. kartų į Rusiją, o liepą – jau 12 tūkst. kartų. Augimą lėmė tai, kad vežėjai atsigręžė į Rytų rinką, mat Vakarų Europos šalyse kol kas darbo nėra“, – konstatavo jis.
Pasak J.Grybausko, nors vežėjai į Rusiją pradėjo važiuoti dažniau, tačiau pinigų įmonėse nedaugėja. Jo teigimu, to priežastis yra didelė konkurencija. „Linavos“ viceprezidentui nerimą kelia dabartinis konfliktas su Rusija dėl Lietuvos vežėjų. „Į Rusiją vežama per 50 proc. produkcijos ir ji yra Lietuvos vežėjams pagrindinė rinka. Dėl dabartinės padėties būsime priversti nustoti teikti eksporto paslaugas. Rusijai išstūmus iš savo rinkos šiuo metu mums lieka tik Baltarusija ir galbūt Ukraina“, – prognozavo J.Grybauskas.
„Linavos“ duomenimis, per sunkmetį žlugo per 200 asociacijai priklausančių įmonių.
Pašnekovas pasakojo, kad pastaruoju metu šalies vežėjai bando užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Kinija, organizuodami parodomuosius reisus, tačiau tai kol kas tik eksperimentiniai bandymai.
Sandėlių nepildo
Lietuvos logistikos asociacijos, atstovaujančios mažais kiekiais produkciją vežančioms bei sandėliavimu užsiimančioms įmonėms, prezidentas Vytautas Kudzys LŽ pasakojo, kad tam tikras pagyvėjimas jaučiamas smulkių siuntų rinkoje. „Daugiau keliauja produktų pavyzdžiai ir bandomosios jų siuntos. Verslininkai mėgina ieškoti ryšių, naujų rinkų bei pirkėjų, todėl, matyt, ir atsiranda judėjimas, nors ir nedidelis“, – samprotavo pašnekovas.
Žiemą buvę įvairių prekių perpildyti sandėliai, pasak V.Kudzio, dabar baigia ištuštėti. Jo nuomone, tam turėjo įtakos parduotuvėse intensyviai organizuojamos nuolaidų akcijos bei išpardavimai. „Kadangi įmonės turi atsiskaityti su bankais, priverstos prekes pardavinėti už savikainą, o kartais ir dar mažesnėmis kainomis. Dėl to sandėliai ištuštėja, tačiau ir neprisipildo naujų prekių, mat vartojimas Lietuvoje dar mažėja. Verslininkai nenori prisipirkti naujų prekių žinodami, kad pardavimas beveik stoja“, – aiškino jis.
Stebuklo nesitiki
Lietuvos ir Šveicarijos kapitalo logistikos bendrovės „Vingės transsphere logistika“ direktorius Romualdas Gražulis LŽ patikino, kad nei importo, nei eksporto didesnio augimo nejaučia. Jis pasakojo, kad gal kiek aktyviau atsivežama tik buitinės technikos, nors būtent šios produkcijos pardavėjai pastaruoju metu skundžiasi, kad mažai jos parduoda, ir net uždaro parduotuves. R.Gražulio teigimu, sandėliai stovi beveik pustuščiai, nes nėra nei sukauptų prekių, nei norinčiųjų jas kaupti dėl apyvartinių lėšų poreikio.
Siekdama paskatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose, Ūkio ministerija skyrė 2,1 mln. litų iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšų 13 projektų įgyvendinti. Įmonės aiškinsis galimybes eksportuoti prekes į Latviją, Lenkiją, Estiją, Vakarų ir Vidurio Europos šalis, JAV, Kanadą, Azijos ir kitas šalis. Tačiau J.Grybauskas užtikrino, kad minėta parama vežėjus aplenkė, mat jie esą neatitinka skelbtų konkursų reikalavimų. „Tai daugiau skirta gamintojams, bet ne produkcijos tiekėjams“, – konstatavo jis.
Norėdama pagerinti vežėjų padėtį, valdžia nusprendė nuo rugpjūčio 1 dienos sumažinti dyzelino akcizą. Dėl šio sprendimo vidutinė mažmeninė dyzelino kaina mažėjo, bet ne tiek, kiek tikėtasi, be to, šis mokesčių sumažinimas galios tik iki kitų metų pradžios. „Be abejo, šiek tiek vežėjai galės sutaupyti, bet kol kas degalai vis tiek yra pigesni Lenkijoje. Be to, nuo rugsėjo 1 dienos 2 proc. padidės pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris dar labiau pablogins vežėjų padėtį“, – nedžiūgavo „Linavos“ viceprezidentas.
