Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad įmonė privalės rasti darbuotojų ir teikti kvalifikuotas paslaugas tiek „Lietuvos energijos“ įmonėms, tiek kitoms privačioms bendrovėms, trečiadienį rašo „Kauno diena“.
Ministras nedramatizuoja, kad beveik šimtas žmonių nesutiko pereiti iš Lietuvos elektrinės į įmonę „Kauno energetikos remontas“.
Laikinoji bendrovės direktorė Ilona Saparauskienė sako, kad „Kauno energetikos remontas“ nuolat ieško įvairaus profilio elektros energetikos srities kvalifikuotų specialistų. Jos teigimu, per pirmą šių metų pusmetį bendrovė pasirašė sutarčių už 32,3 mln. litų ir dirbo pelningai.
„Planuojama, kad darbų apimtys ateityje augs. Šiuo metu bendrovė turi pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kad užsakovams darbai būtų atliekami laiku ir kokybiškai“, – teigė I.Saparauskienė.
Dabar įmonėje, turėjusioje apie 1000 darbuotojų, dirba 245 žmonės.
„Kauno energetikos remonte“ taip pat daugiau kaip 40 metų technikos direktoriumi ir generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbęs Zenonas Paukštaitis abejoja, ar specialistų ieškančiai įmonei bus lengva rasti didelį būrį aukštos kvalifikacijos darbuotojų. „Energetikos srityje dirba specifiniai specialistai. Pavyzdžiui, turbinų remonto šaltkalvių niekas nerengia. Juos rengdavome patys ir tai trukdavo kelerius metus. Iš gatvės žmogaus nepaimsi, čia reikia rimto pasirengimo ir patirties“, – sako Z.Paukštaitis.
Jo teigimu, bendrovė prarado gerų specialistų komandą, nes nesugebėjo jų išlaikyti Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir prasidėjus krizei.
„Anksčiau buvome monopolininkai, net veržėmės į Rusijos, Latvijos, Estijos rinkas, o paskui atsirado konkurencija. Turbinų versle pradėjo reikštis lenkai, be to, ir vietiniai Visagine pradėjo dirbti, į pastočių verslą mes patys atėjome vėliau, kai jau buvo tuo užsiimančių įmonių“, – kalbėjo Z.Paukštaitis.
Buvęs „Kauno energetikos remonto“ vadovas Arūnas Keserauskas pripažįsta, kad įmonėje situacija ėmė prastėti jam atėjus vadovauti, tačiau savo kaltės neįžvelgia. Pasak jo, daugiau kaip 40 metų „Kauno energetikos remontui“ vadovavęs Albertas Navickas turėdamas pažinčių Seime ir prastūmė įstatymą, pagal kurį bendrovė negalėjo būti privatizuota.
