Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jei asmeniniai finansai būtų krepšinis: daug lietuvių metimų skrietų pro šalį

Krepšinio kamuolys
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Krepšinio kamuolys
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jei šalies gyventojų elgesį su pinigais prilygintume krepšiniui, tai tokios Lietuvos rinktinės stiprybė būtų patikimas aukštaūgių žaidimas prie varžovų krepšio. Tačiau daug lietuvių metimų skrietų pro šalį, o kai kurie žaidėjai bandytų pelnyti tritaškį net neįžengę į varžovo aikštelės pusę. Šlubuotų ir komandos gynyba, tad daugeliui žaidėjų vertėtų labiau įsiklausyti į trenerio nurodymus.

Artėjant Pasaulio krepšinio čempionatui, 12 metų šalies nacionalinę rinktinę remiantis DNB bankas pabandė atsakyti į klausimą, kaip atrodytų rungtynės, jei krepšininkai su kamuoliu elgtųsi taip, kaip statistinis lietuvis kasdien elgiasi su pinigais.

Gyventojų finansinio turto statistika rodo, kad populiariausias gyventojų taupymo būdas yra terminuotasis indėlis – šių metų birželį gyventojų indėlių suma Lietuvos bankuose buvo rekordinė – 30,2 mlrd. litų. Vienam Lietuvos gyventojui (daugiau kaip 16 metų) tenkanti indėlių suma siekia 12 tūkst. litų ir yra mažesnė nei Latvijoje (13,1 tūkst. litų), Estijoje (18 tūkst. litų) ir gerokai atsilieka nuo euro zonos šalių vidurkio (78,2 tūkst. litų). DNB užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. Lietuvos gyventojų tikino taupantys indėliuose.

Populiariausias gyventojų taupymo būdas yra terminuotasis indėlis – šių metų birželį gyventojų indėlių suma Lietuvos bankuose buvo rekordinė – 30,2 mlrd. litų.

Indėlis – saugus ir patikimas taupymo būdas, taigi krepšinio aikštelėje atitiktų aukštaūgių propaguojamą žaidimą – prasiveržus mesti iš po krepšio ar atakuoti iš vidutinio nuotolio.

„Jei žmonių finansinę elgseną sulygintume su krepšiniu, pamatytume, kad Lietuvos gyventojai – tipiški vidurio puolėjai ir sunkieji krašto puolėjai, priimantys saugius ir užtikrintus sprendimus. O juk ir Lietuvos krepšinis visada garsėjo aukštaūgiais – tai Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas, o dabar ir Jonas Valančiūnas“, – tyrimą komentavo DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.

Supranta – gintis reikia, bet nenori

Išlaidų planavimas reikalauja drausmės ir susikaupimo, todėl galėtų būti prilygintinas geram žaidimui gynyboje. „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 79 proc. respondentų tikino, kad planuoja didžiąją dalį išlaidų arba bent jau didesnes išlaidas.

Tačiau paklausti, ar įsigyja daiktų ar paslaugų, kurie jiems nėra būtini, net 70 proc. apklaustųjų pripažino, kad dažnai perka spontaniškai. Kas penktas (21 proc.) Lietuvos gyventojas bent kartą per 3 mėnesius įsigyja daiktų ar paslaugų, kurie jiems nėra būtini.

Taigi, peršasi išvada, kad dauguma Lietuvos gyventojai žino, kad pergalei pasiekti gera gynyba svarbu, tačiau gyvenime į gynybą grįžta toli gražu ne visi.

Kaip dar pagerinti žaidimą?

Jei Lietuvos gyventojai būtų krepšinio rinktinė, viena komandos silpnybių būtų įžaidėjų ir atakuojančių gynėjų stoka. Tai tipiški investuotojai, kurie siekdami pergalės naudoja pačius įvairiausius būdus atakuoti varžovų krepšį. Jie gerai mato aikštelę, pasitelkia komandos draugus, drąsiai meta iš tritaškio zonos, o atsiradus net ir menkiausiai galimybei veržiasi po varžovų krepšiu. Tačiau apklausos duomenimis, įvairesnių sprendimų, kaip padidinti savo santaupas yra linkę ieškoti tik apie 3 proc. šalies gyventojų.

Net  40 proc. apklaustųjų nurodė, kad reguliariai perka loterijos bilietus.

Bet net  40 proc. apklaustųjų nurodė, kad reguliariai perka loterijos bilietus – 11 proc. tai daro bent kartą per savaitę, 12 proc. – kartą per dvi savaites, 17 proc. – kartą per mėnesį. Dar 28 proc. loterijos bilietus perka rečiau nei kartą per mėnesį. Naudojant krepšinio terminologiją, tokį bandymą uždirbti daugiau būtų galima prilyginti metimui iš savo aikštelės pusės. Krepšinyje dauguma tokių metimų būna ir netaiklūs. Gyvenime lygiai taip pat – kai kam pasiseka, o daugumai reikia taupyti.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojų krepšinio komandoje drausmė aikštelėje galėtų būtų geresnė –dauguma žaidėjų labiausiai pasikliauja savo jėgomis ir retas kuris aikštelėje yra linkęs išklausyti trenerio nuomonės. Savo finansų planavimo klausimais tik 25 proc. Lietuvos gyventojų konsultuojasi su specialistu: 9 proc. tai darė keletą kartų, 16 proc. – kartą.

„Kalbant krepšinio terminais, tvarkant asmeninius finansus linkėčiau rinktis lengvojo krašto poziciją – tai platų veiksmų arsenalą turintis žaidėjas, kuris veržiasi prie krepšio, meta iš dvitaškio zonos, bet esant progai nevengia pataikyti ir tritaškį. Taip ir su taupymu – gyventojams vertėtų didžiąją santaupų dalį kaupti saugiai terminuotuose indėliuose ar vyriausybės obligacijose, tačiau nevengti ir tritaškių – investuoti į trečios pakopos pensijų ar investicinius fondus“, – teigė Š. Nedzinskas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką