Anot jos, prekyba šiuo metu auga subalansuotai, nors ją toliau skatina dėl muitų pokyčių sparčiai išaugęs automobilių eksportas. Bet ir atmetus pastarąjį efektą, augimas, analitikės nuomone, yra pakankamai geras.
„Tai jau visai patvarus rodiklis ir, svarbiausia, rodo didėjimą“, – BNS sakė Jekaterina Rojaka, vertindama statistikų duomenis, jog prekyba, išskyrus transporto priemones, balandį per metus padidėjo 7,8 procento.
Anot jos, balandį labai sumažėja arba jau beveik išnyksta šildymo išlaidų našta, todėl natūralu, kad pavasarį auga apyvartos. Labiausiai, anot jos, auga maisto produktų prekyba – tiek dėl maisto brangimo, tiek didėjant pirkėjų krepšeliui.
„Kadangi situacija gerėja, ir prekybininkai sako, kad krepšelis po truputį ir platėja, ir brangsta. Bet žinoma, maisto produktų brangimas gali suduotį smūgį visoms kitoms prekėms, kadangi Lietuvoje mes skiriame maistui beveik ketvirtadalį visų išlaidų. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis tai yra vienas didžiausių rodiklių – mus aplenkia tik Rumunija“, – kalbėjo J.Rojaka.
Jos teigimu, prekyba kituose sektoriuose kyla ne taip sparčiai, tačiau augimas turėtų spartėti – gegužę „DnB Nord“ prognozuoja bent 8 proc. metinį prekybos, išskyrus transporto priemones, augimą. Tuo tarpu rugpjūtį ir rugsėjį dėl penkiuose miestuose vyksiančio Europos krepšinio čempionato prekyboje turėtų matytis „dviženklis metinis augimas“.
„Krepšinio čempionatas turėtų gerokai padidinti kelių mėnesių mažmeninę prekybą, nes visgi – tai ir atvykstantys turistai. Bet kuriuo atveju tokie renginiai akumuliuoja tam tikrus pardavimus“, – kalbėjo „DnB Nord“ ekonomistė, pridurdama, jog metų pabaigoje mažmenininkų rezultatai tradiciškai turėtų kiek suprastėti.
Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šių metų sausio-balandžio mėnesiais buvo 9,307 mlrd. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 20,5 proc. daugiau nei 2010-ųjų tais pačiais mėnesiais.
„DnB Nord“ prognozuoja, jog mažmeninė prekyba šiemet turėtų augti 8-9 procentus.
