Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kai kurie Vyriausybės darbuotojai gauna 4 tūkst. litų priedus prie algos ir gali dvi valandas dirbti iš namų, premjeras informaciją neigia

Vyriausybė
Gedimino Savickio nuotr. / Vyriausybė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ministro pirmininko tarnybos Viešojo valdymo skyriaus darbuotoja Indrė Daugėlaitė bei Planavimo ir stebėsenos skyriaus darbuotoja Inga Kirstukaitė gauna 90 proc. – 4 tūkst. litų – viršijančius priedus prie algos ir gali po porą valandų kasdien dirbti ne Vyriausybėje, o namie.

„Lietuvos rytas“ rašo, kad I.Kirstukaitei nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. vasario 29 d. leidžiama dirbti projekto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ analitike. Kitaip tariant, be pagrindinio darbo Ministro pirmininko tarnyboje, I.Kirstukaitė pusę metų turi galimybę uždarbiauti papildomai. Buvęs vicekancleris Giedrius Kazakevičius šiai valdininkei nustatė vieną aukščiausių tarnybinio atlyginimo koeficientų – 18, be to, 90 proc. priedą. Tokiu būdu kas mėnesį I.Kirstukaitei prie algos priskaičiuojama po 4 172 litus.

G.Kazakevičius taip pat nurodė: „Nustatau darbo laiką projekte pirmadieniais–penktadieniais po dvi darbo valandas namuose.“

Viešojo valdymo skyriaus darbuotojai Indrei Daugėlaitei irgi buvo leista dirbti analitike tame pačiame projekte su I.Kirstukaite už tokį patį 4 172 litų priedą prie algos bei galimybę kasdien „projektuoti po dvi valandas namuose“. Įsakymą dėl I.Daugėlaitės pasirašė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Dienraščiui pabandžius pasiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis Ministro pirmininko tarnybos darbuotojams nusišypso laimė gauti darbą europiniuose projektuose, Vyriausybės atstovai teigė, kad darbuotojai atrenkami pagal oficialiai atskiruose projektuose keliamus kvalifikacinius ir bendruosius reikalavimus.

Paklaustas, kaip patikrina pavaldines, ar jos iš tikrųjų dirba namuose, kancleris atsakė, kad tai atliekama vertinant konkrečius darbus ir užduotis: „Dalyvavimas projekte susijęs su dokumentų rengimu ar renginių organizavimu, todėl visa tai įmanoma lengvai apskaičiuoti ir įvertinti.“

Papildyta 13:22 val. Ministro pirminiko Andriaus Kubiliaus spaudos tarnyba, reaguodama į publikaciją išplatino pranešimą spaudai. Pateikiame jį 15min.lt skaitytojams:

Ministro Pirmininko tarnyba informuoja, kad šiandien dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodžiusiame straipsnyje „Pinigai – ir už išvykas, ir už triūsą virtuvėje“ pateikti absoliučiai klaidingi skaičiai dėl darbuotojų gaunamo atlygio Europos Sąjungos (ES) finansuojamame projekte. Dienraščio žurnalistė klaidina skaitytojus teigdama, kad prie ES projekto dirbančios dvi valstybės tarnautojos gauna po 4172 Lt. Minėtos tarnautojos gauna 1585 Lt dydžio atlygį už papildomą įstatymais ir Europos Sąjungos reikalavimais reglamentuotą darbą pagal atskirą darbo sutartį.

Negana to, „Lietuvos ryto“ žurnalistė klaidingai įvardija ES projektą, kuriame dirba tarnybos darbuotojai. Inga Kirstukaitė ir Indrė Daugėlaitė nuo 2011 m. vidurio dirba Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamame projekte „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas“. Remiantis ES paramos lėšų panaudojimą administruojančių institucijų rekomendacijomis ir egzistuojančia įdarbinimo viešajame sektoriuje praktika, į atskirus projektus įdarbinami darbuotojai ir valstybės tarnautojai, jei projekto veiklos nėra susijusios su tiesioginėmis pareiginėmis funkcijomis.

Norime pabrėžti, kad už laiką, kurį valstybės tarnautojas skiria tokiems ES projektams, darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas. Projekto analitikui minėtame ES projekte yra numatytos atskiros darbo valandos, už kurias nustatytas darbo užmokestis mokamas iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų. Darbas projekte organizuojamas pagal atskirą darbo sutartį ir laikomas papildomu darbu.

Tenka apgailestauti, kad nacionalinio dienraščio žurnalistė neskiria Europos Komisijos projektų nuo Europos Sąjungos struktūrinių projektų, iškraipo ir savaip interpretuoja informaciją. Savo kompetencija besirūpinantys žurnalistai pirmiausia privalėtų laikytis profesinės etikos bei atidžiai tikrinti faktus.

Ministro Pirmininko tarnyba ragina „Lietuvos rytą“ paneigti pateiktą klaidingą informaciją artimiausiame dienraščio numeryje. Ministro Pirmininko tarnyba taip pat kreipsis į žurnalistų etikos inspektorių su prašymu išsiaiškinti, ar „Lietuvos ryto“ žurnalistė nepažeidė profesinės etikos paskelbdama melagingą informaciją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką