Dauguma užsieniečių atvyko iš Lenkijos (29,3 proc.), Vokietijos (17,3 proc.), Rusijos (11,6 proc.), Latvijos (10,6 proc.). Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (45,7 tūkst., arba 20,1 proc.), Kauno (41,8 tūkst., arba 18,4 proc.) ir Utenos (38,6 tūkst., arba 16,9 proc.) apskritys. Labiausiai poilsiautojų skaičius sumažėjo Tauragės (–51,8 proc.) ir Klaipėdos (–34,6 proc.) apskrityse, o Panevėžio apskrityje poilsiautojų padaugėjo (73,8 proc.) dėl pakitusio šiose apskrityse sodybų skaičiaus.
2010 m., palyginti su 2009 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 7,3 procento mažiau poilsiautojų, iš jų – 1,6 procento mažiau Lietuvos gyventojų ir 52 procentais mažiau užsieniečių. 2010 m. vidutinė poilsio kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,67 nakvynės (2009 m. – 1,79).
Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityse svyravo nuo 37 iki 66 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 46 litus, užsienietis – 59 litus. 2010 m. dauguma poilsiautojų atvykdavo tik savaitgaliais. Populiariausias mėnuo poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo rugpjūtis.
Pastaraisiais metais veikiančių kaimo turizmo sodybų skaičius išliko beveik nepakitęs. 2010 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 590 kaimo turizmo sodybų, tai 0,3 procento, arba 2 sodybomis, daugiau nei 2009 m., o vietų skaičius padidėjo 1,6 procento – iki 12,4 tūkst.
Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Molėtų, Lazdijų, Trakų, Utenos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse teikė po 48 kaimo turizmo sodybas, Trakų – 38, Lazdijų ir Utenos – po 37, Plungės – 35, Zarasų – 33, Varėnos – 28, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 21 sodyba. Poilsiautojai labiausiai mėgo prie ežerų įsikūrusias sodybas.
