Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip Europa reaguoja į Rusijos sankcijas

Vladimiro Putino karikatūros
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiro Putino karikatūros
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos valstybinė žiniasklaida optimistiškai reaguoja į šalies pirkėjų izoliavimą nuo tarptautinės rinkos, kokio nebūta nuo sovietinių laikų. Esą lengviau bus vietos gamintojas ir ūkininkams, tačiau toli gražu ne visi palaiko tokią nuomonę. Europa taip pat skaičiuoja, kaip jos ekonomiką paveiks Rusijos paskelbtas boikotas, ir tikisi, kad jis neužsitęs.

Norvegija – ne Europos Sąjungos narė, bet jai taip pat dėl požiūrio į Kremliaus politiką Ukrainoje taikomos sankcijos. Tai paskutinė lašišų siunta į Rusijos rinką.

„Mūsų padėtis gana dramatiška“, – sako bendrovės „Nordlaks“, tiekusios į Rusijos rinką lašišas, vadovas Rogeris Mosandas.

Kasmet Norvegija parduoda Rusijos rinkai silkių, lašišų, skumbrių, menkių už milijardą dolerių. Ši bendrovė – didžiausia lašišų eksportuotoja į Rusiją, ir jeigu maisto prekių boikotas užsitęs, nuostoliai bus milžiniški. Žuvų veisimo bendrovės tai jau pajuto, jų akcijos Oslo biržoje smuko.

Boikotas paveikė maždaug 2 proc. eksporto į Rusiją. Žinoma, tai rimta problema mūsų įmonėms ir ūkiams, tad teks tiesiog ieškoti naujų rinkų mūsų produkcijai, – teigia Danijos maisto ir žemės ūkio tarybos direktorius Sorenas Gade.

Danijos bendrovių padėtis geresnė. Tik 4 proc. jos maisto produktų eksporto tenka Rusijai.

„Boikotas paveikė maždaug 2 proc. eksporto į Rusiją. Žinoma, tai rimta problema mūsų įmonėms ir ūkiams, tad teks tiesiog ieškoti naujų rinkų mūsų produkcijai“, – teigia Danijos maisto ir žemės ūkio tarybos direktorius Sorenas Gade.

Airijos produktų eksporto srautai į Rusiją taip pat nėra dideli, bet boikotas paveiks ir jos bendroves, ūkius.

„Airija neparduoda daug produktų Rusijai, bet Europos produktai, kurių dabar nepriima Rusija, grįš atgal, tai paveiks ir Airijos žemės ūkį“, – mano Airijos ūkininkų asociacijos prezidentas Eddie Downey.

Vokietija nepanikuoja – esą yra daugybė mechanizmų, kaip padėti bendrovėms. Be to, Rusijos nepastovumas – ne naujiena.

„Pastarąjį pusmetį ar tris metų ketvirčius Rusija ir taip jau buvo labai nepastovi partnerė, deja, mėsos ir pieno produktų eksportas jau gerokai sumažėjo“, – sako Vokietijos žemės ūkio ministras Christianas Schmidtas.

Europos ekspertai perspėja, jog Rusija pati sau šovė į koją ir ne vien todėl, kad izoliavo savo pirkėjus nuo tarptautinės rinkos.

„Maždaug 250 tūkst. žmonių dirba Vokietijos bendrovių biuruose Rusijoje. Jeigu Vokietija negalės prekiauti, tai atsisuks ir prieš Rusiją. Tai V. Putinas turėtų greitai suvokti, belieka tikėtis, kad visa tai greitai atsidurs ant derybų stalo“, – teigia Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto ekspertas Gernotas Nerbas.

Maskvos prekybos centrų lentynose prieš boikotą buvo iki 70 procentų importuotų maisto prekių. Maskviečiai jau įprato, kad lentynose gausu sūrių iš Prancūzijos ir itališko Parmos kumpio.

Dabar teks įpročius keisti, maža to, pasak įtakingojo laikraščio „Kommersant“, Rusijai gresia virsti panašia į Sovietų Sąjungą, kai žmonėms reikėjo bėgioti iš parduotuvės į parduotuvę, kad nusipirktų sūrio, kurio buvo tik vienos rūšis.

Pridėjus Ukrainą, kurios produktus taip pat draudžiama įvežti, žemės ūkio produkcijos importas dabar sumažėjo daugiau negu perpus. Lieka vos keli procentai iki šiol įsivežamo pieno, sūrių, jogurtų.

Tad Rusijos satyrikams belieka ironizuoti: įvairus maistas mūsų parduotuvėse buvo didžiausia geopolitinė XX amžiaus katastrofa – taip dabar perfrazuojamas  garsus V. Putino posakis apie Sovietų Sąjungos žlugimą.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką