Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip krizė Graikijoje gali atsiliepti Baltijos šalims

Eurai ir kiaulė taupyklė
Photos.com / Eurai ir kiaulė taupyklė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiaurės Europos bankai iki šiol buvo Graikiją ištikusios finansinės dramos liudininkai, tačiau naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad nereikėtų pamiršti šalutinėje šios krizės siužeto linijoje atsidūrusių, euro įvedimo trokštančių Baltijos šalių, kurios gali pridaryti daug bėdos visam sektoriui.

Po sunkių metų Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomikos pradėjo stabilizuotis. Estijos ekonomika netgi pradėjo augti, 2011-aisiais šalis gali prisijungti prie euro zonos, skelbia „Reuters.“

Tačiau finansinės Graikijos bėdos gali paskatinti Europos vadovus atidžiau rinkti naujas euro zonos nares. Tai esą gali turėti neigiamos įtakos Šiaurės Europos bankams, veikiantiems Baltijos šalyse.

Delsimas įvesti eurą šiose šalyse galėtų atgaivinti devalvacijos šmėklą, skolų problemas ir sukeltų pavojų bankų akcijų kainoms.

Nickas Davey'us, UBS analitikas, įsitikinęs: jei Estijai kitąmet nepavyktų prisijungti prie euro zonos dėl politinių ar ekonominių priežasčių, tai būtų smūgis Skandinavijos bankams.

„Rizika, susijusi su kredito nevykdymo apsikeitimo sandoriais, paplistų akimirksniu, o regione veikiantys bankai būtų sutriuškinti akimirksniu“, – „Reuters“ aiškino analitikas.

„Jei Estijai nepavyktų prisijungti prie euro zonos taip anksti, kaip jie planuoja, tai smogtų tiek požiūriui į Estiją, tiek į Skandinavijos bankus“, – teigia „Ohman Fondkommission“ analitikas Francis Dallaire'us.

Euro įvedimas ilgą laiką buvo laikomas raktu į ekonomikos stabilumą Baltijos šalyse ir prisijungimo prie euro zonos atidėjimas neigiamai paveiktų ekonomikos augimo perspektyvas.

Estijos finansų ministras taip pat pripažino, kad finansinės Graikijos problemos galėtų pakišti koją euro zonos plėtrai. Tačiau tuo pačiu jis užtikrino, kad Estija yra kelyje į euro zoną ir tikrai prie jos prisijungs kitąmet.

Švedijos „Swedbank“ ir SEB yra didžiausi skolintojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jų akcijos pastaruosius kelerius metus sekė Baltijos šalių ekonomikas aukštyn-žemyn. Tuo tarpu „Danske“, „Nordea“ ir „DnB Nord“ bankų akcijų svyravimai buvo mažesni.

Iš viso Šiaurės Europos bankai Baltijos šalyse paskolino daugiau nei 420 mlrd. Švedijos kronų (maždaug 150 mlrd. litų) – daugiausia eurais – ir praėjusiais metais turėjo dengti nemažus praradimus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką