Vienas pirmųjų į Kalėdų karuelę įšoko buities prekių tinklas „Senukai“. Dalyje jo parduotuvių žaislai eglutėms lentynose pradėti dėlioti vietoj kapinių žvakių iškart po Vėlinių.
Oficialiai šventinė prekyba visose „Senukų“ parduotuvėse prasideda penktadienį. „Turime paruošę daug staigmenų ir ypač patrauklių kainų pasiūlymų pirkėjams. Kadangi esame tinklas, visus prekybos centrus ir puošiame vienu metu, ir pradedame kalėdinę prekybą vienu metu“, – „15min“ teigė bendrovės „Senukai“ rinkodaros ir rinkotyros direktorius Rytis Buračas.
Anot jo, kalėdinė prekyba pradedama anksčiau tam, kad pirkėjai galėtų iš anksto susipažinti su šio sezono madomis, planuoti, kaip pasipuoš namus, bei išsirinkti dovanas artimiesiems, draugams ar kolegoms. „Tradiciškai prekyba intensyvėja artėjant Kalėdų šventėms, tačiau tai labai priklauso ir nuo gerų pasiūlymų, prekių, kainų“, – pridūrė R.Buračas.
Kainos liks panašios
Kitų prekybos centrų atstovai taip pat aiškino, kad šventinės prekės į lentynas dedamos ne tam, kad būtų išpirktos, o vartotojų patogumui – kad jie turėtų laiko apsispręsti ir planuoti pirkinius. „Paprastai prieš Kalėdas žmonės pirmiausiai ateina pasižiūrėti tendencijų, madų, kas naujo bus siūloma, palygina kainas. Jei mes pradedame prekybą lapkričio viduryje, tai dar nereiškia, kad visi ir pradeda iškart ruoštis Kalėdoms. Daugiausia perkama iki Kalėdų likus maždaug dviem savaitėms, o pats pikas yra paskutinę savaitę“, – „15min“ teigė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė. Pasak jos, kitą savaitę šventinės prekės bus pradėtos vežioti į parduotuves, o visos „Maximos“ šventiškai pasipuoš ir kalėdinį asortimentą siūlys nuo lapkričio 19 dienos.
Anksčiau šventinis turgus turėjo tokį kultūrinį pamušalą, savitą žmonių bendravimo formą. Dabar ta kalėdinės prekyba neturi jokio savitumo, – sak L.Klimka.„Prieš kelerius metus, ypač ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, kalėdinė prekyba prasidėdavo beveik iškart po Vėlinių. Pastaraisiais metais tą laiką mes šiek tiek pavėlinome, nes ekonominė situacija yra pasikeitusi ir vartojimas nebėra toks, koks buvo, tarkim, 2007 metais“, – sakė R.Saulytė.
Anot prekybininkų, šįmet kalėdinių prekių kainos neturėtų žymiai skirtis nuo ankstesnių metų.
„Prekių kainos išliks labai panašios, kaip ir praėjusiais metais. Tikimės, kad prekyba taip pat bus panašaus aktyvumo, todėl orientuojamės į asortimentą, kuris pernai sulaukė didžiausios paklausos“, – „15min“ teigė prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta. Prekybos centruose „Iki“ kalėdines prekes numatoma siūlyti nuo ateinančios savaitės.
Pirkėjams bus siūlomos įvairių kainų lygių prekės, pavyzdžiui, dirbtinę eglutę bus galima įsigyti nuo 10 iki 150 Lt. „Prognozuojame, kad pirkėjai bus praktiškesni negu anksčiau ir kalėdinius pirkinius planuos iš anksto, daug dėmesio skirdami kainai“, – teigė V.Lopeta.
Užmirštos tradicijos
„15min“ kalbinti etnologai ankstyvą šventinę prekybą vertino skirtingai. Gražina Kadžytė mano, jog prekybos centrai gali elgtis taip, kaip išmano, svarbiausia to pernelyg nesureikšminti. „Prekybos centre gali būti visko – ir rogutės šalia kokio nors pripučiamo gelbėjimosi rato, ir kailiniai šalia maudymosi kostiumėlio. Žmonės patys atsirenka tai, ko reikia. Aš nemanau, kad iš to reikėtų daryti kažkokią didelę problemą. Tradicijų juk nepardavinėjame. O koks nors daiktas pats savaime nėra tradicija“, – teigė ji.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./L.Klimka. |
Etnologas, istorikas, profesorius Libertas Klimka teigia, kad dabartinė kalėdinė prekyba neteko savitumo. Anot jo, anksčiau spalio pabaigoje vykdavo tradicinės rudens, arba derliaus, mugės, o šventinė prekyba prasidėdavo tik gruodį, per adventą. „Kas savaitę vykdavo skirtingi turgūs. Pirmą savaitę „šeškaturgis“ – nuo žodžio šeškas. Tai įvairių kailių, apykaklių, pirštinių, šalikų, kailinių turgus. Antrąją – „skaistaturgis“, dovanų turgus, nuo žodžio skaistus, linksmas. Samdiniai gaudavo algas, baigdavosi samdos laikas ir jie eidavo pirkti dovanų. Trečiąją – „saldaturgis“, saldumynų ir maisto turgus. Jis vykdavo prieš pačias Kalėdas, prieš Kūčias“, – sakė L.Klimka.
Etnologas ragino prekybininkus mažiau žiūrėti į užsienį, o verčiau sieti šventinę prekybą su mūsų krašto tradicijomis.
„Dabar ta kalėdinė prekyba visur vienoda, jai būdingos tik kalėdinės nuolaidos. O anksčiau galų gale ir pramogų būdavo įvairių, ir vaidinimų, karuselių, loterijų ir t. t. Tas turgus turėjo tokį kultūrinį pamušalą, savitą žmonių bendravimo formą. Dabar ta kalėdinė prekyba neturi jokio savitumo“, – pastebėjo jis.
