Amerikiečių profesorių Brado M. Barberio ir Terrance Odeano atliktas tyrimas „Berniukai bus berniukais“ („Boys will be Boys“) konstatavo: moterys vertybiniais popieriais prekiauja mažiau nei vyrai. Vyrai laiko storesnius investicinius portfelius ir linkę labiau rizikuoti. Tyrimo autoriai pastarąją išvadą sieja su didesniu vyrų pasitikėjimu savo sprendimais, nors pripažįsta, jog aktyvi investuojančių vyrų veikla prekiaujant akcijomis jų investicinius portfelius per metus palengvina 2,65 proc. Tarp moterų šis rodiklis siekia 1,72 proc. Tai, žinoma, nereiškia, kad apskritai vyrai pasiekia blogesnių rezultatų – didesnės jų akcijų apyvartos dėka vyrų investiciniai portfeliai gali atnešti didelį pelną.
Investuodamos moterys madų nesivaiko
Moterys renkasi mažiau pelningas, bet labiau patikimas investicijas, pirmenybę teikdamos obligacijoms, o ne akcijoms. B. M. Barberis ir T. Odenas spėja, kad moterų pasiryžimas labiau rizikuoti gali būti susijęs su vis didesnės patirties ir žinių gavimu. Ir tai yra svarbus aspektas. Vokietijos konsultacijų agentūros „Geld&Frau“ teigimu, prieš priimdamos investicinius sprendimus, moterys nori kuo geriau suprasti, ką jos daro. Jos ilgai nagrinėja finansinį produktą, į kurį investuoja, dažniau tariasi su šeimos nariais ir net draugais, o nusprendusios – ilgiau nei vyrai lieka ištikimos savo pasirinkimui. Todėl stereotipas, jog moterys nežino, ko nori, kad jos spontaniškai prisiperka naujų suknelių ar rankinių, rimtai investuojant negalioja. Įdarbindamos pinigus, moterys madų nesivaiko.
Ilgiau išlikdamos ištikimomis savo priimtam investiciniam sprendimui, jos sulaukia apčiuopiamos naudos. Kalifornijos universitetas paskaičiavo, kad vien tik disciplinuotas investuojančių moterų elgesys joms garantuoja vidutiniškai 1,4 proc. metinį pelną.
Vyrai labiau pasikliauja savimi ir dažniau rizikuoja
Specialistai sutaria: didelis sėkmingo investavimo potencialas slypi žinojime, ką darai. „Millionaire Corner“ atlikti tyrimai rodo, jog 64 proc. respondentų tariasi su finansų patarėjais ar patys aktyviai ieško informacijos, kokius investicinius sprendimus jiems priimti. Tačiau net 74 proc. vyrų dažniausiai patys „atlieka tyrimus“, nei kreipiasi profesionalaus patarimo. Taip elgiasi 57 proc. moterų. Vyrai rečiau nei moterys, rinkdamiesi investavimo strategiją, klausia draugų, šeimos narių patarimo. Tuo tarpu moterys jaučiasi mažiau patyrusios ir daugiau nerimauja dėl savo finansinės ateities nei vyrai.
Jau minėjome, jog moterims labiau būdinga viską detaliai išsinagrinėti ir sužinoti. Kartais jas gali išgąsdinti ir sudėtinga investicijų srities terminologija, todėl moterys linkusios daugiau dėmesio kreipti į paprastus pavyzdžius. Savo ruožtu vyrai kur kas lengviau suvokia technines detales, bet lengviau užkimba ant skaičių, diagramų ir kreivių.
„Frau Invest“ konsultantė ir viena steigėjų Renate Kewenig tvirtina, jog moterys tiesiog kitaip negu vyrai vertina pinigus: jeigu neretam vyrui pinigų uždirbimas ir turėjimas reiškia statusą, moterims tai – daugiau tikslo siekimo priemonė. Iš čia ir atsargumas bei nenoras rizikuoti – geriau mažiau, bet patikimiau. DAB Bank duomenys rodo, jog investuodamos mažesnėmis sumomis ir atsargiau, moterys sulaukia didesnio rentabilumo: prieškriziniais 2007 m. vyrų investicijų rentabilumas sudarė 14 proc., moterų – 18 proc. 2008 m. prasidėjus finansų rinkų griūčiai, moterys prarado 30 proc., o vyrai – 36 proc. savo investicinių portfelių vertės. Žinoma, vėliau dauguma atveju, viskas sugrįžo į senas vėžes.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Vokietijos ekonomikos tyrimų institutas DIW taip pat tyrinėjo moterų ir vyrų investicinius įpročius bei elgseną. Ir pastebėjo, kad įtaką daro ne tik lytis, bet ir turto dydis. Išvada: jeigu moterys turėtų tiek pat pinigų ir socialinių galimybių kaip vyrai, jos būtų ne mažiau drąsios, pasirinkdamos investicines strategijas. Anot instituto, nepriklausomai nuo lyties, žmonės, turėdami 5 000 eurų, 32 proc. tikimybe investuos į rizikingus finansinius produktus. Turint 100 000 eurų, ši tikimybė išauga iki 64 proc.
Įdomu tai, kaip rašo „Millionaire Corner“, kad tiesiai paklausus vyrų ir moterų, kurie iš jų vadovaujasi geresnėms investavimo strategijomis, 82 proc. vyrų mano, kad tai jie ir tik 62 proc. moterų – kad jos. Bet kokiu atveju analitikai investuotojams rekomenduoja nugalėti savo instinktus ir perimti vieniems iš kitų geriausius strategijų bruožus. Vyrams, kurie linkę pernelyg aktyviai prekiauti, rekomenduojama palūkėti savaitę ir tik tuomet žengti naujus investicinius žingsnius. Jie taip pat galėtų nusistatyti metinę prekybos kvotą arba pasitarti su žmona ar gyvenimo drauge prieš tai, kaip keisti investicinio portfelio turinį.
Investuoti trukdo ne lytis, o stereotipai
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, jog šiais laikais jau nieko nestebina, kad moterys, net ir namų šeimininkės, investuoja sėkmingai ir uždirba nemenkas sumas pinigų. Juk daugeliu atvejų kostiumuotas vertybinių popierių biržos makleris – daugiau vaidybinių filmų nei realybės herojus.
„Nepaisant to, Lietuvoje šioje srityje stereotipai vis dar labai gajūs ir kasdien tenka susidurti su mitais, lemiančiais, kodėl žmonės – ir vyrai, ir moterys – vengia investuoti savo pinigus. Visų pirma, galvojama, jog tai pernelyg sudėtinga ir nežinoma sritis, kurioje veikti gali tik profesionalai. Įtakos turi ir atsargus tautinis lietuvių būdas – jie verčiau renkasi indėlį bankuose“, – įsitikinęs LIPFA prezidentas.
Kovo mėnesio duomenimis, Lietuvos bankuose indėliai siekė 45,8 mlrd. litų. Kai, tarkime, investicijos, skiriamos į trečiosios pakopos pensijų fondus, neskaitant investicinio gyvybės draudimo, sudarė 113 mln. litų. O juk esant tokioms žemoms palūkanoms, dėl infliacijos indėliuose laikomi pinigai ne ką ir teuždirba. Atidžiai pasirinkus konkretų investavimo instrumentą, ilguoju laikotarpiu, o kartais ir labai greitai, žmogus gali uždirbti dvigubai, trigubai daugiau, nei laikydamas pinigus banke.
Tačiau dėl galimų rinkos svyravimų nerekomenduojama investuoti trumpesniam nei 5 ar 7 metų laikotarpiui. Trumpesnis laikotarpis jau galėtų būti prilyginamas spekuliacijai. Iš tiesų, per pastaruosius penkerius metus finansų rinkos buvo mažiausiai dukart smarkiai supurtytos. Tačiau tai natūralus procesas, nes rinkos nuolat krinta ir kyla. Kita vertus, pažvelgus iš ilgalaikės perspektyvos, akcijų rinkos vidutiniškai nuosekliai kyla. Todėl klaidinga į investavimą žvelgti trumpuoju laikotarpiu, ypač kai kalbame apie tvirtą uždarbį kuriančias investicijas. Investuodami į fondus, žmonės investuoja į tikrus darbus, verslą, projektus, išradimus, kuriančius realų pelną.
LIPFA prezidentas Š. Ruzgys sutinka su atliktų tyrimų rezultatais, liudijančiais, jog pradedantiems investuotojams reikia naujų žinių – todėl prieš priimant bent jau pirmuosius investicinius sprendimus tiesiog derėtų pasitarti su finansų konsultantais bankuose ar kitose institucijose, turėti bent kelias nuomones, iš kurių pavyks susidaryti ir savo asmeninę nuomonę.
„Norint investuoti reikia turėti daug pinigų? Nebūtinai. Paprastai minimali suma, norint dalyvauti kapitalo rinkose ir pasirinkus investicinius fondus, siekia 50 litų. Ir tokia suma, investuojant globalios alokacijos fonde, jau užtikrina, kad jūsų investicija bus pakankamai gerai paskirstyta tiek regionų, tiek sektorių prasme. Žinoma, tai nereiškia, kad tokia suma yra pakankama. Juolab, kad ir žmonių algos gali skirtis kartais. Didesnį atlyginimą gaunantis žmogus, pripratęs prie aukštesnio pragyvenimo lygio, turėtų užsitikrinti tokias pat gyvenimo sąlygas ir išėjęs į pensiją. Tam gali reikėti per mėnesį papildomai kaupti ir po kelis tūkstančius litų, žinoma, nebūtinai vien tik trečios pakopos pensijų fonduose“, – reziumuoja Š. Ruzgys.
Tačiau LIPFA prezidentas atkreipia dėmesį, kad norint sukaupti solidesnę sumą pinigų senatvės pensijai, vertėtų kiekvieną mėnesį tam skirti bent 10 proc. savo pajamų. Žinoma, jeigu pajamos didesnės, investavimui skiriama suma turėtų būti ir gerokai didesnė. Juolab, kad investuojant į trečios pakopos pensijų fondus, galima pasinaudoti mokesčių lengvatomis, o tai yra tikrai didelis privalumas palyginti su kitomis taupymo priemonėmis – atskirų įmonių akcijomis, obligacijomis ar kitais investiciniais fondais.
