Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas sutramdys viešųjų pirkimų mafiją?

Korupcija
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Korupcija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ko reikia, kad milijardus mokesčių mokėtojams kainuojantys viešieji pirkimai pagaliau vyktų racionaliai bei skaidriai?

Viešieji pirkimai, kuriems valstybinė nuolat išleidžia įspūdingas sumas, sunkmečio sąlygomis tampa vis didesnę įtampa bei dėmesį keliančia sritimi.

„Tie viešųjų pirkimų konkursai dažnai vyksta po kilimėliu“, – 15min.lt sakė vienas verslininkas, nuolat susiduriantis su šia blogybe.

Naujienų portalas su šią sritį išmanančiais specialistais nutarė aptarti karščiausias viešųjų pirkimų procedūrų aktualijas bei įvardyti, kokių priemonių yra gyvybiškai svarbu imtis.

LLRI viceprezidentas: „Tai galimybė sutaupyti“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas portalui 15min.lt pareiškė: „Valdžia niekada nebuvo tas pirkėjas, kuris būtų ypač suinteresuotas žemausia kaina. O viešieji pirkimai konkurso būdu juk ir yra tam sugalvoti, kad būtų galima gauti tą pačią kokybę, tą pačią paslaugą už mažiausią kainą.“

„Scanpix“ nuotr./LLRI viceprezidentas G.Kadziauskas
LLRI viceprezidentas G.Kadziauskas

Jo žodžiais tariant, beveik 4 milijardai litų kasmet yra išleidžiami valstybinių institucijų įvairioms prekėms ir paslaugoms įsigyti, tad tai yra iš labai didelė galimybė sutaupyti.

Visą 15min.lt interviu su G.Kadziausku skaitykite čia.

Beje, įdomus sutapimas: neseniai Ūkio ministerija per Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnybą išplatino pranešimą, jog viešieji pirkimai mūsų šalyje taps skaidresni, tačiau ši informacija buvo paskleista balandžio 1-ąją...

Paduoti į teismą – iššūkis

„Viešiesiems pirkimams trūksta skaidrumo. Šioje srityje tikrai dar galėtume pasistūmėti į priekį, lygiuodamiesi į kitas civilizuotas pasaulio valstybes. Jeigu pirkimai būtų skaidresni, manau, daug lėšų būtų sutaupyta“, – sakė kontoros „Foigt ir partneriai/Regija Borenius“ advokatas Žygimantas Pacevičius.

Viešieji pirkimai – viena sričių, kurioje specializuojasi Ž.Pacevičius. Jis pabrėžė, kad piktnaudžiaujama ir formuluojant viešųjų pirkimų sąlygas, ir priimant sprendimus pirkimo procedūrų metu.

„Lietuviai šiaip mėgsta bylinėtis. Ginčų dėl viešųjų pirkimų esama nemažai, bet vieni pasiekia teismą, o kiti – ne. Galbūt ir gerai, nes bylinėjimasis pats savaime nėra pasiekimas, kuriuo reikėtų didžiuotis. Geriau, kai randami geranoriški sprendimai. O kartais tiesiog nenorima komplikuoti santykių su perkančiomis organizacijomis“, – svarstė advokatas Ž.Pacevičius.

Gali būti, kad ir patys viešųjų pirkimų procedūromis nusivylę verslininkai palyginti nenoriai kreipiasi į Temidės tarnus, nes netiki, kad vienos valstybinės valdžios atstovai galėtų priimti kitai valdžios institucijai nepalankų sprendimą.

Migloti viešų žinių skleidimo konkursai

Į viešumą iškyla vis naujų istorijų, kokios machinacijos kartais daromos valdžios institucijose, prisidengiant Viešųjų pirkimų įstatymu bei vykdant konkursus. Vienas skandalingesnių pavyzdžių – teisiami Teisingumo ministerijos sekretorius bei skyriaus vedėjas, įtariami surengę neskaidrų sandorį su automobiliais prekiaujančios įmonės atstovu.

Ypač aštriai pastaruoju metu buvo diskutuojama apie viešuosius pirkimus, susijusius su valdiškų įstaigų užsakymais privačioms žinių priemonėms skleisti tam tikrą užsakomąją informaciją.

Neseniai Vilniaus apygardos teismas sustabdė Valstybinės ligonių kasos (VLK) skelbtą  konkursą dėl socialinės aiškinamosios informacijos skelbimo žiniasklaidoje. Priežastis – kilo pagrįstų įtarimų, jog konkurso sąlygos akivaizdžiai surašytos tam tikram pirkėjui, siekiant konkurentus palikti konkuso užribyje. Juolab numanoma konkurso vertė – bemaž ketvirtis milijono litų. Tuo tarpu net ne specialistui aišku, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – maksimaliai efektyviai paskirstyti pinigus, turint tikslą pasiekti tikslinę auditoriją.Tik paskelbus konkursus, bent dviejų agentūrų atstovai siūlė kyšius, – viešai prasitarė ministerijos atstovas G.Stanišauskas.

Dar iki teismo pretenziją gavusi VLK konkursą buvo pristabdžiusi, tačiau skundą atmetė ir konkursą tęsė. Netrukus signalą dėl galimai neskaidraus VLK konkurso gavo ir Pirkimų priežiūros tarnyba, tačiau jos atstovai pareiškė, jog nagrinėti pretenzijas – tik perkančios organizacijos reikalas.

Konkurencijos taryba nepersidirba

Panašu, kad tokie galimai nesąžiningo verslo atvejai ne itin jaudina ir Konkurencijos tarybą. Peržiūrėjus šios tarnybos šįmet, pernai ir užpernai priimtus nutarimus bei išplatintus pranešimus, tuos, kurie susiję su pažeidimais per viešųjų pirkimų konkursus, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.

Šįmet taryba dar nenarpliojo nė vieno tokio atvejo, 2008-aisiais buvo 3, užpernai – irgi nė vieno.

Tačiau Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė neigė, jog jos atstovaujama organizacija neskiria dėmesio galimiems konkurencijos pažeidimams viešųjų pirkimų konkursuose.

„Viešieji pirkimai mus domina tiek, kiek jie susiję su galimais Konkurencijos įstatymo pažeidimais. Būna, kad pati Viešųjų pirkimų taryba kreipiasi į mus, kai jai kyla įtarimų. Būna, patys patikrinimo metu pamatome, kad gali būti draužiamų susitarimų“, – kalbėjo P.Kvietkauskienė.

Atstovė neslėpė, kad sėkmingų tyrimų nėra itin daug. „Būna, kad pradedame tyrimą, bet nerandame įrodymų ir tenka nutraukti. Bet randame ir pažeidimų, ypač dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir panašių dalykų. Būna, kad viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujantys subjektai susitaria tarpusavyje, o tai yra draudžiama, tokie susitarimai yra vieni sunkiausių Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Ypač svarbu, kad tos ES lėšos būtų naudojamos skaidriai ir aiškiai“, – sakė P.Kvietkauskienė.

Susikibo Račas ir ministerijos atstovas

Viešąją erdvę sudrebino ir netradicinis incidentas – vienas kitam į atlapus kibo naujienų agentūros BNS direktorius Artūras Račas bei Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėjas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas.

Žodžio kišenėje neieškantys vyrai susigrūmė A.Račo bloge racas.lt, kur aptarinėjo SADM viešąjį pirkimą pavadinimu „Tekstų kūrimo, maketavimo, rengimo, spausdinimo ir platinimo paslaugos”.

Blogo autorius siūlė paspėlioti, kuriems konkrečiai leidiniams surašytos konkurso sąlygos.

Vardu ir pavarde blogo forume prisistatęs G.Stanišauskas leptelėjo tai, ką A.Račas suprato kaip netiesioginį kaltinimą kyšininkavimu. „Esate šlykštus melagis ir šmeižikas!“ – žaibais svaidėsi BNS vadovas, o netrukus ištesėjo savo pažadą kreiptis į ministrą ir reikalauti oficialaus paaiškinimo, apie kokius kyšius užsimena G.Stanišauskas.Valdžia niekada nebuvo tas pirkėjas, kuris būtų ypač suinteresuotas žemausia kaina. O viešieji pirkimai konkurso būdu juk ir yra tam sugalvoti, kad būtų galima gauti tą pačią kokybę, tą pačią paslaugą už mažiausią kainą, – aiškino ekspertas G.Kadziauskas.

A.Račą įsiutino tokio turinio komentaras: „Jeigu ponas Artūras pageidaus, iš karto po konkursų galėsiu parašyti, kas laimėjo. Beje, įdomi detalė, tik paskelbus konkursus, bent dviejų agentūrų atstovai siūlė kyšius. Čia tarp kitko tik. Bijau, kad Artūras gali suabejoti, ar ne per mažai pasiūlė.“

Netrukus G.Stanišauskas pridūrė: „Kas dėl šmeižikų ir melagių, tai, manau, turėjote pasidomėti, kaip ir ką veikia jūsų darbuotojai. Panašiais epitetais aš tikrai nesisvaidysiu.“

Ar replikos – apie kyšį?

Portalas 15min.lt ministerijos atstovo spaudai G.Stanišausko pasiteiravo, kaip jis pats vertina šį incidentą bei ar rengiamas ministro atsakymas A.Račui.

„Suprantama, kad ruošiame oficialų atsakymą ponui A.Račui, kuris mums atsiuntė oficialų paklausimą nuo UAB BNS ir A.Račas pasirašė kaip bendrovės BNS direktorius, nors klausimus formulavo apie privatų savo blogą. Jam atsakymą pateiksime artimiausiu metu“, – teigė G.Stanišauskas.

Paprašytas patikslinti, ar tikrai galima jo replikas pažodžiui suprasti, esą kyšį siūlė naujienų agentūros darbuotojai, t. y. A.Račo kolegos arba pavaldiniai, G.Stanišauskas atsakė taip: „Ponas A.Račas savaip interpretavo žurnalistinę repliką ir prilygino ją pareiškimui, todėl nesiimu komentuoti interpretacijų pono A.Račo vardu. Tegu tai daro pats. Galiu tik patikinti, kad mano replika neturėjo nieko bendra su naujienų agentūromis, kuriose dirba puikūs žmonės ir kai kuriuos jų pažįstu asmeniškai. Ponas A.Račas nepasivargino išsiaiškinti, todėl teisintis ir įrodinėti replikos tiesą palieku jam.“

G.Stanišausko nuomone, dėl tų užuominų nebuvo jokio reikalo trukdyti teisėsaugos institucijų, juolab kad tie agentūrų atstovai galėjo tiesiog pajuokauti.

SADM atstovas pridūrė dar vieną dalyką, kuris, jo nuomone, šioje istorijoje ir yra esminis: „Manau, kad ponas A.Račas nepasitenkinimą ministerijos darbu pradėjo reikšti, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taupydama valstybės lėšas, nutraukė paslaugų sutartį su UAB BNS.“

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką