Nuo šiol mieste kioskai galės būti statomi ne arčiau kaip du metrai iki medžio ir ne arčiau kaip 7 m nuo kito žemės sklypo ribos ar pastato sienos. Jeigu sklypo ribos nenustatytos, privalu gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Be to, kioską norintis statyti verslininkas turi nurodyti, kada statinys bus nugriautas arba iškeltas. Pasibaigus kiosko naudojimo terminui, jo savininko laukia tas pats kryžiaus kelias renkant dokumentus ir nešant juos valdininkams, kaip ir statant naują kioską, penktadienį informuoja dienraštis „Kauno diena“.
Norintieji statyti kioską savivaldybei turės pateikti tam tikro mastelio sklypo planą ir ne senesnį negu vienų metų topografinį planą. Verslininkai nesuvokia, kam to reikia, nes kioskas statomas be inžinerinių įrengimų. Kita vertus, topografinis planas nemažai kainuoja.
Naujos taisyklės, kurių privalu laikytis kioskų savininkams, varo smulkiuosius ir vidutinius verslininkus į neviltį, nes reikalavimai tampa nepakeliami.
Didžiausią kioskų tinklą mieste turinčios „Kauno spaudos“ direktorė Elena Bakanauskienė sako, kad tokios taisyklės tik apsunkina verslo sąlygas. „Tai aktualu ne tik „Kauno spaudai“, bet ir visų mieste esančių kioskų savininkams“, – sakė E.Bakanauskienė.
Anot jos, tokiomis kioskams nepalankiomis taisyklėmis greičiausiai suinteresuoti stambieji verslininkai.
14 Kauno miesto tarybos narių nesutiko patvirtinti tokias kioskų verslą smaugiančias taisykles. Lygiai tiek pat miesto politikų pasisakė už naująją tvarką. Miesto meras Andrius Kupčinskas, tikinęs, kad remia smulkiuosius verslininkus, balsuodamas susilaikė. Būtent jo pozicija ir nulėmė, kad mieste įsigaliojo verslininkams apynasrį uždėsiančios taisyklės.
