Šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 986,7 mln. litų. Nors pernai kelininkai nepanaudojo visų jiems skirtų lėšų, šįmet programoje 105 mln. litų daugiau nei pernai.
Tiesa, numatyta ES parama kelių sektoriui šiais metais bus kuklesnė. Politikai tvirtina, kad kelininkai nuo šio pavasario pajus rinkos atsigavimą. Antra vertus, nuogąstaujama, ar įmonės yra tinkamai jam pasirengusios, pavyzdžiui, ar nepritrūks darbo jėgos. Mat dalis 2010 m. projektų užsitęsė ir bus baigti tik šįmet.
Svarstoma, kad tai vyksta ir dėl kvalifikuotų darbuotojų emigracijos. Kelininkai atkerta, kad tai ne įmonių pajėgumo, o finansavimo klausimas.
„Tiesiame du tiltus per Nemuną. Galėjome tuos projektus ir greičiau baigti, tačiau finansavimas numatytas etapais. Pagal tai deriname ir statybų tempą“, – teigė bendrovės „Alkesta“ vadovas Rimantas Morkūnas.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius Rimvydas Gradauskas sako, kad kelininkai išgyvena depresiją.
„Sektoriaus gamybos pajėgumas yra 3 kartus didesnis nei veiklos poreikis. Įmonėms reikia darbo ar bent jau plano. Valstybės biudžetas patvirtintas gruodį, KPPP – kovą. Toks neaiškumas tampa tendencija. Kol valstybė tvirtina lėšas, rengia konkursus, realūs darbai prasideda kone rudenį, o ką tada benuveiksi“, – teigė R.Gradauskas.
R.Gradauskas sako, kad Vilniaus vakarinio aplinkkelio II etapo darbai – svarbiausias šių metų projektas ir konkursas, visas sektorius jo laukia. Laukiama ir žinių apie sostinės didžiojo pietinio aplinkkelio tiesimą.
