Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kelininkus spaudžia maža rinka

R.Gradausko teigimu, šiemet, kaip ir pernai, užsakymų skaičius yra smarkiai sumažėjęs, palyginus su 2008 metais.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / R.Gradausko teigimu, šiemet, kaip ir pernai, užsakymų skaičius yra smarkiai sumažėjęs, palyginus su 2008 metais.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos kelininkai dar negali lengviau atsikvėpti – rinka vis dar traukiasi, šalyje trūksta darbų. Užsakymų dairomasi užsienyje, tačiau ir ten nėra aukso kasyklų.

„Gyvename panašiai kaip ir pernai. Užsakymų skaičius yra smarkiai sumažėjęs, palyginus su 2008 metais“, – „15min“ sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas. Jis skaičiavo, kad Lietuvos kelininkų pajėgumai yra bene keturis kartus didesni nei šiuo metu šalyje jų reikia.

„Verslas yra verslas, todėl reikia ieškoti išeičių. „Kauno tiltai“ rinkos ieško Lenkijoje. (...) „Panevėžio keliai“ jau senokai dirba Latvijoje, Kaliningrade“, – vardijo asociacijos vadovas. Paklaustas, kur darbuotis Lietuvos kelių tiesimo bendrovėms pelningiau: Lietuvoje ar užsienyje, R.Gradauskas sakė: „Niekur netiesia kelių, kur nepelninga. Šiaip situacija panaši, aukso kalno niekur nėra“.

Sezonas optimizmo neatneša

Įmonių Lietuvoje ir Lenkijoje grupės „Tiltra Group“ valdybos narys, bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius pabrėžė, kad kelių statybos rinka vis dar traukiasi, todėl konkurencija išlieka labai arši, o artimiausio laikotarpio prognozės nėra optimistinės.

„Atsiskaitymai už darbus kai kuriuose objektuose vėluoja jau kelis mėnesius, jaučiame didžiulį spaudimą darbų kainoms, kai kuriuose konkursuose būna iki keliasdešimties dalyvių. Tačiau dabar pats darbų sezonas ir jau laimėtuose objektuose darbas vyksta itin sparčiai“, – dėstė N.Eidukevičius.

„Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė sakė, kad vis dėlto šiemet Lietuvoje jaučiamas nežymus pagyvėjimas kelių statybos srityje dėl padidėjusių galimybių infrastruktūros projektams naudoti Europos Sąjungos lėšas.
„Tačiau darbų sezonas labai trumpas, nes dėl įšalo darbus buvo galima pradėti tik balandžio viduryje, o daugelį projektų reikia baigti iki vasaros pabaigos“, – sakė R.Čepienė.

Dėl šios priežasties pernai darbuotojų skaičių 30 proc. sumažinusi įmonė, jos teigimu, terminuotam laikui priėmė 150 darbuotojų, kai kuriuose objektuose darbas organizuojamas dviem pamainomis.

Pagrindinė rinka – Lenkija

N.Eidukevičiaus teigimu, šiuo metu „Kauno tiltų“ darbuotojai pluša Lietuvoje ir Lenkijoje, kur turi keliasdešimt įvairaus dydžio ir pobūdžio objektų. Lenkijoje šiuo metu vykdomi keturi projektai, o dar vienas bus pradėtas rugpjūtį.

Kaip sakė „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas, bendrovė toliau aktyviai dalyvauja konkursuose dėl darbų šiaurinėje Lenkijos dalyje. Kai kuriuose projektuose, kuriuos laimi kitos „Tiltra Group“ priklausančios įmonės iš Lenkijos, „Kauno tiltai“ dirba kaip subrangovai.

„Vis dėlto, šiuo metu „Kauno tiltai“ didžiąją savo darbų dalį atlieka Lietuvoje. Tuo tarpu visos „Tiltra Group“ mastu Lenkijos rinką laikome pagrindine, ten gauname ir didžiausią pajamų dalį“, – sakė N.Eidukevičius. Tačiau jis pažymėjo, kad užsienyje, nors ten galima tikėtis didesnės apimties užsakymų, taip pat sudėtinga, nes tenka smarkiai konkuruoti siūlant kainą.

R.Gradauskas patvirtino, kad Lenkijoje kelininkai šiuo metu turi išties daug darbo. „Tokia yra valstybės politika: sutvarkyti kelius. Greitai, manau, mes su pavydu žiūrėsime į kaimynus“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.

Latvijoje nėra kam dirbti

Latvijoje, anot R.Čepienės, dirba dvi „Panevėžio kelių“ įmonės. „Latgales Celdaris“ – Daugpilyje ir „Union Asphalttechnik“ – Rygoje. „Abiejų veikla 2009 metais buvo nuostolinga, 2010-ieji taip pat nebus geresni. Turime daug smulkių objektų, tačiau dėl padidėjusios konkurencijos jie dažniau nuostolingi nei pelningi“, – dėstė „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai.

Latvijoje esą susidariusi paradoksali situacija – darbo yra, sutartys pasirašytos, bet konkursus laimėjusioms įmonėms pradeda stigti pajėgų atlikti darbams – bankrutavo ar veiklą sustabdė ne viena įmonė, kuri galėtų tapti subrangovu – perimti dalį darbų.

Tuo tarpu Karaliaučiaus srityje, „Panevėžio keliai“ pastebi šiek tiek santūraus optimizmo. „2010 metais „Panevėžio kelių“ įmonės „Baltdormosstroj“ ir „Dorogi Baltiki“ vietoje planuotų 400 mln. rublių, turi užsakymų už 650 mln. rublių“, – sakė R.Čepienė.

Stambūs projektai

„Panevėžio keliai“ kartu su partneriais šiais metais turėtų baigti Vilniaus vakarinio aplinkkelio I ir IA etapų darbus, kurių vertė siekia 250 mln. Lt. Magistraliniame kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kuris priklauso tarptautiniam transporto koridoriui, rekonstruojami keli ruožai. Utenos apskrityje rekonstruojamo ruožo ilgis – 4,75 km. Sutarties kaina – 23,58 mln. Lt. Kauno ir Ukmergės rajonuose rekonstruojamas 18 km ilgio kelio ruožas. Sutarties kaina – 76,23 mln. Lt.

Tarp šiuo metu vykdomų didžiausių „Kauno tiltų“ projektų – Vilniaus Lazdynų tilto rekonstrukcija (sudedamoji Vilniaus vakarinio aplinkkelio dalis). Sutarties vertė – 118 mln. Lt su PVM. Taip pat vykdoma Jakų žiedo Klaipėdoje rekonstrukcija, kurios vertė yra 101,1 mln. Lt be PVM. „Tiltra Group“ įmonių grupei priklausanti Lenkijos bendrovė „Poldim“ pradėjo įgyvendinti didžiausią grupei projektą – per dvejus metus ji įrengs naują 542,2 mln. Lenkijos zlotų (apie 462 mln. Lt su PVM) vertės autostrados A1 atkarpą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką