Tarp populiariausių klastočių – sveikatai pavojingi produktai
Nors, lyginant su 2012 metais, sulaikytų klastočių kiekis sumažėjo nuo 39,9 mln. iki 35,9 mln. vienetų, žymiai išaugo padirbtų produktų, potencialiai pavojingų žmogaus sveikatai, apimtis. Tai – medikamentai, maisto produktai, kūno priežiūros reikmenys, el. prietaisai ir žaislai. Potencialiai pavojingi daiktai sudarė net 25 proc. visų sulaikytų klastočių arba dvigubai daugiau nei 2012-aisiais ir šį augimą lėmė augantis sufalsifikuotų vaistų kiekis, sudarantis net 10 proc. visų sulaikytų klastočių.
Daugiausia padirbinėjama drabužių, vertingiausi – laikrodžiai
Visgi populiariausia klastočių kategorija išlieka žymių prekės ženklų drabužiai, sudarantys 12 proc. visų falsifikatų. Tuo tarpu pagal vertę liūto dalį atsiriekia laikrodžiai, sudarantys daugiau nei 20 proc. sulaikytų klastočių vertės.
Didžioji dalis 2013 m. muitinėje sulaikytų gaminių klastočių buvo drabužiai (12 proc.), kitos prekės, tokios kaip oro gaivikliai, batų valymo priemonės, vabzdžių naikinimo priemonės, elektros lemputės, baterijos ir pan. (11 proc.), vaistai (10 proc.), cigaretės (9 proc.), pakavimo medžiagos (9 proc.) ir žaislai (8 proc.). Dažniausiai ES pasiekdavusių klastočių kilmės šalis yra žemyninė Kinija bei Honkongas, nors kosmetikos ir parfumerijos srityje dominuoja Turkija, o Egiptas užima lyderio poziciją greito maisto gaminių klastočių srityje.
Tik kas 6 byla keliauja į teismą
Vos 15 proc. atvejų, kai muitinėje sulaikomos klastotės, pasiekia teismą – yra iškeliamos bylos. Advokatų profesinės bendrijos TRINITI partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė Vilija Viešūnaitė aiškina, kad taip yra dėl to, kad prekių deklarantai turi galimybę pasinaudoti supaprastina procedūra dėl prekių sunaikinimo.
„Jei intelektinės nuosavybės teisių savininkas patvirtina, kad prekės yra suklastotos ir sutinka dėl jų sunaikinimo, o importuojamų prekių deklarantas arba turėtojas per 10 dienų nepateikia prieštaravimo dėl prekių sunaikinimo, tokios prekės yra sunaikinamos. Todėl net trys iš keturių prekių sulaikymo Europos Sąjungos muitinėse atvejų baigiasi klastočių sunaikinimu“, – sakė V. Viešūnaitė.
Lietuvos muitinėje sulaikytų padirbtų gaminių skaičius, lyginant su 2012-aisiais, pernai sumažėjo daugiau nei perpus ir siekė 59 tūkst.
Pasak advokatės, nors intelektinės nuosavybės teisių savininkas prisiima sulaikytų prekių saugojimo ir sunaikinimo nesikreipiant į teismą išlaidas, tačiau remiantis nuo šių metų pradžios įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, jis gali derėtis su muitine dėl prekių saugojimo išlaidų dydžio ir siekti patirtų išlaidų kompensacijos iš pažeidėjo.
Lietuvoje sulaikomų klastočių mažėja
Pasak advokatės V. Viešūnaitės taikant muitinės priežiūros priemones ne kartą Lietuvoje teko naikinti itin garsių pasaulio prekių ženklų klastotes, taip pat šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl gaminių dizainų klastojimo bei neteisėtų prekių ženklų naudojimo Lietuvoje.
Beje, Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, Lietuvos muitinėje sulaikytų padirbtų gaminių skaičius, lyginant su 2012-aisiais, pernai sumažėjo daugiau nei perpus ir siekė 59 tūkst. (2012-aisiais – 137 tūkst.).
Kaip apsaugoti savo prekės ženklą nuo klastočių?
Žinomas prekių ženklas suteikia ne tik didžiulę naudą jo savininkui, bet yra ir pasipelnymo šaltinis padirbtų prekių gamintojams bei platintojams.
Gerai pasaulyje žinomų prekių ženklų savininkai su klastotėmis kovoja tiek bendradarbiaudami su muitinėmis, prašydami sulaikyti prekes, kilus įtarimams dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, tiek ir stebėdami rinką – prekybos centrus, internetines parduotuves, skelbimų portalus ir kitus prekių platinimo taškus.
Tam paprastai pasitelkiami advokatai, patentiniai patikėtiniai ar specializuotos įmonės, kurios turi kompetenciją atpažinti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.
