Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kiek duodame ir kiek gauname: ką būtina žinoti apie Europos Sąjungos biudžetą

ES vėliavos netoli Europos Komisijos pastato Briuselyje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / ES vėliavos netoli Europos Komisijos pastato Briuselyje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kiekvienų metų pabaiga – tai ne tik Kalėdų karštinė ir atostogų metas, bet ir labai svarbus įvairių planų kitiems metams rengimo laikotarpis, taip pat ir biudžetų formavimo. Aktyvios, o kartais ir agresyvios, diskusijos vyksta planuojant Europos Sąjungos (ES) biudžetą.

Su Lietuvos biudžeto formavimo principais yra susipažinęs beveik kiekvienas, tačiau ką žinome apie ES biudžetą? Ar daug žmonių yra susipažinę su jo struktūra, žino, kaip jis surenkamas, koks valstybių narių indėlis didžiausias ir mažiausias, galiausiai, kokias išmokas Lietuva gauna iš ES, lyginant su įnašu į ES biudžetą?

ES biudžeto formavimo principus aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto docentė, KTU Europos instituto mokslininkė dr. Rasa Daugėlienė.

Dabartinio ES biudžeto struktūra

Prakalbus apie ES biudžetą, paprastai diskusijos sukasi apie įvairią paramą, projektų finansavimą ir nuolatinį nepasitenkinimą, kad vis per daug pinigų sumokama į šį biudžetą ir vis per mažai jų patenka į Lietuvą. Tačiau reikėtų žinoti, iš kur surenkamos lėšos į ES biudžetą ir kaip jos paskirstomos.

Nuosavi tradiciniai ES biudžeto šaltiniai yra: muitų mokesčiai trečiųjų šalių žemės ūkio produkcijai ir ES valstybėse pagaminamo cukraus (gliukozės produktų) rinkliava ir muitų mokesčiai trečiųjų šalių prekėms, tai yra bendras išorinis tarifas.

Šie mokesčiai surenkami valstybėse narėse, per kurias prekės patenka į ES vidaus rinką. Kaip kompensaciją už surinkimo procedūrą, valstybės narės gali pasilikti 25 proc. nuo surinktos sumos. Visa likusi – ES biudžeto pajamos, kurios sudaro apie 28 proc. viso ES biudžeto.

Didžiausios ES biudžeto donorės yra Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija. Lietuvos įnašas tesudaro 0,12 proc. nuo viso ES biudžeto, o Vokietijos apie 21 proc.

Didžioji dalis lėšų (apie 70 proc.) surenkama iš nuosavų netradicinių išteklių. Tai yra: valstybėse narėse surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) procentas, skaičiuojamas nuo nustatytos PVM bazės (t.y. 0,3 proc. nuo pusės surinktos sumos); tiesioginiai valstybių narių įnašai, proporcingi kiekvienos šalies BNP dydžiui ir skaičiuojama 0,7 proc. nuo šalies BNP (tai yra didžiausia dalis ES biudžete).

Didžiausios ES biudžeto donorės yra Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija. Lietuvos įnašas tesudaro 0,12 proc. nuo viso ES biudžeto, o Vokietijos apie 21 proc.

Labai nedidelę dalį (apie 1 proc.) ES biudžeto sudaro vadinamosios kitos pajamos. Tai yra ES institucijų darbuotojų pajamų mokesčiai, ne valstybių narių įnašai specialioms Bendrijos programoms (Šveicarijos, Norvegijos įnašai), mokesčiai už ES institucijų suteikiamas paslaugas, spaudinius, baudos už įvairius pažeidimus ir pan.

Diskusijos: Didžioji Britanija buvo paprašyta sugrąžinti 2 mlrd.

Kad ES biudžetas būtų patvirtintas iki gruodžio 31 d., reikia atlikti daug formalumų ir svarstymų, tad jis pradedamas formuoti dar liepos pradžioje. Kiekvienais metais kyla labai daug diskusijų ir ginčų, ypač tarp didžiausių šalių donorių. Diskutuojant dėl 2015 metų biudžeto jų taip pat netrūko.

Didžiosios Britanijos buvo paprašyta į ES biudžetą sugrąžinti 2,1 mlrd. eurų (1,7 mlrd. svarų), traktuojant, kad Didžiosios Britanijos ekonomika lyginant su kitomis valstybėmis narėmis yra aukštesnio lygio.

Didžiosios Britanijos buvo paprašyta į ES biudžetą sugrąžinti 2,1 mlrd. eurų (1,7 mlrd. svarų), traktuojant, kad Didžiosios Britanijos ekonomika lyginant su kitomis valstybėmis narėmis yra aukštesnio lygio.

Europos Komisijos atstovai teigė, kad Didžiosios Britanijos įnašo dydis buvo skaičiuojamas pagal tyrimo „Eurostat“ duomenis, kurie neatitiko tikrovės dėl spartaus šalies ekonomikos atsigavimo.

Didžiosios Britanijos vyriausybė teigė, jog Europos Komisijos įmokų dydžių pakeitimas už praėjusius metus yra visiškai nepriimtinas. Buvo teigiama, kad reikalaujama grąžinti 2,1 mlrd. eurų suma pabrangins Didžiosios Britanijos narystę ES 20 proc.

Finansuos tik prioritetinius projektus

2015 metų ES biudžeto formavimas yra grindžiamas 2014–2020 m. finansine perspektyva, kurioje teigiama, kad ES 2014–2020 m. į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą investuos beveik 1 trilijoną eurų. Tikimasi, kad tai padės sustiprinti ir palaikyti visoje ES prasidėjusį ekonomikos atsigavimą.

Biudžeto lėšomis numatoma remti žemiau skurdo ribos esančius ar darbo ieškančius asmenis, bus kuriamos investavimo galimybės mažosioms įmonėms ir teikiama parama vietos bendruomenėms, ūkininkams, mokslininkams ir studentams.

2014–2020 m. ES biudžeto programoje nustatytais išlaidų projektais siekiama: tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo. Todėl iš ES biudžeto lėšos bus skiriamos tik tokiems projektams finansuoti.

Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali trys ES institucijos – Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas. Tačiau būtent Europos Komisija yra atsakinga už išlaidas. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 proc. biudžeto.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija

Mažiau nei 6 proc. skiriama institucijų išlaikymui

2015 m. numatomas 145 599,3 mln. eurų ES biudžetas (2,1 proc, didesnis nei 2014 m.), iš kurio tvariam augimui ir gamtos ištekliams bus skiriama – 40,7 proc., ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai – 33,8 proc., konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti – 12 proc., administravimo išlaidoms – 5,9 proc., Europos vaidmeniui pasaulyje – 5,8 proc., saugumui ir pilietybei – 1,5 proc., specialiosioms priemonėms – 0,4 proc.

ES biudžetas nėra labai didelis. Lyginant su visų valstybių narių suminiu BNP, ES biudžetas sudarytų tik 1 proc. Palyginti nedidelis biudžetas, tačiau diskusijų ir naudos sukelia daug. Svarbu paminėti, kad tik 5,8 proc. viso biudžeto skiriama institucijų išlaikymui, likusi 94,2 proc. skiriami Europos įmonėms, studentams, moksleiviams, regionams, miestams, ūkininkams, NVO, atsiliekantiems pasaulio regionams ir panašiai.

Viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių

Nuo įstojimo į ES Lietuva kasmet iš jos biudžeto gavo vidutiniškai 3,6 proc. nuo BVP. Tai yra aukščiausias rodiklis iš visų ES valstybių narių.

Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje išmokos sudarė tik 2,6 proc. nuo BVP. Per 9 metus iki 2012 m. pabaigos Lietuva iš ES gavo 10,9 mlrd. eurų, o įmokėjo 2,4 mlrd. eurų.

Lietuvai taip pat pasisekė ir derantis dėl 2014–2020 metų išmokų. Vien Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) parama Lietuvai 2014–2020 metais turėtų siekti 8,5 mlrd. eurų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai

Palyginimui keletas skaičių:

2010 m. Lietuvoje ES ir kita tarptautinė parama (tai yra parama iš Norvegijos ir Šveicarijos, kuri paprastai siekia apie 140 mln. litų) sudarė 7,89 mlrd. litų, o įmokos į ES biudžetą sudarė 1,19 mlrd. Lt.

2011 m. – išmokos 6,922 mlrd. Lt, įmokos – 1,19 mlrd. Lt,

2012 m. – išmokos 7,1 mlrd. Lt, įmokos – 1,29 mlrd. Lt,

2013 m. – išmokos 7,546 mlrd. Lt, įmokos – 1,39 mlrd. Lt.

Reikia pastebėti, kad Lietuva yra viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių. Įsisaviname kiek daugiau nei 60 proc. visų skirtų lėšų. 91 proc. projektų yra finansuojamas iš ES biudžeto, o likusi dalis iš kitų šaltinių.

Pagal Lietuvos finansų ministerijos užsakymu atliktą tyrimą, vien dėl iš ES gaunamų struktūrinių fondų paramos Lietuvos BVP per pastaruosius 10 metų augo 1,6 proc. punkto sparčiau.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką