Perkėlus šios Švedijos linijos keltus iš pietinės uosto dalies arčiau Klaipėdos centro, pasak bendrovės vadovo, atsiveria naujos galimybės verslui ir tampa pasiekiamas iškart nuo magistralės Kaunas–Klaipėda.
„Šis terminalas turi neabejotinų privalumų savo naujumu, reguliuojamomis rampomis, kurios leidžia mums iškraut ir pakraut krovinį. Ir plius keleiviams tai yra žymiai patrauklesnė vieta – tiek atvykti čia, tiek išvykti“, – sako Jonas Nazarovas, „DFDS Seaways“ generalinis direktorius.
Atėjus bendrovės DFDS Seaways Švedijos keltų linijai, centrinio terminalo pajėgumai, pasak jo vadovo, išaugs nuo dabartinių 10 iki 30 procentų. Tačiau terminalui, į kurio statybą bei infrastruktūrą investuota per 70 mln. eurų, taip ir nepavyko pritraukti naujų operatorių. Tai esą lėmė geopolitiniai pokyčiai.
„Puikiai žinom Ukrainą, Rusiją, mes žinom srautus, kurie keliavo ir kurie yra dabar sumažėję. Prekyba tarp ES valstybių ir Rusijos per pirmą ketvirtį yra sumažėjusi oficialiai 35 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia mažiau krovinių keliauja į Rusiją, iš Rusijos“, – sako Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Benediktas Petrauskas.
„Baltijos jūra ir Roro krovinių kiekiai tikrai nėra beribiai. Priešingai, šiuo atveju įvedus reikalavimus sieros kiekiui laivų kure, yra šitų krovinių sumažėjimas Baltijos jūroje. Klaipėdos uostas kol kas laikosi praeitų metų lygio ir truputį kyla šiuo atveju“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Į Centrinį Klaipėdos terminalą per metus planuojama perkelti ir likusių dviejų DFDS bendrovės keltų linijų – į Vokietiją bei Daniją – keltus. Ateityje laisvą 46 hektarų Tarptautinės jūrų perkėlos teritoriją planuojama naudoti krovai.
