„Orlen Lietuva“ yra pažeidusi šią sutartį, mes tariamės su teisininkais, kaip toliau elgtis. Jie nukreipė krovinius, kuriuos turėjo kreipti per mus, į kitą terminalą, ir to kiekio mes negavome. Ir dabar yra šiokių tokių sutrikimų“, – teigė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Klaipėdos nafta“, ypač žiemos metu, viršija pagal projektą numatytą pajėgumą. Šiemet paskelbtas konkursas projektuoti dvi talpyklas po 32 tūkst. kol kas yra sustabdytas.
„Orlen Lietuva“ prieš keletą mėnesių dalį naftos produktų nukreipė per koncerno „Achemos grupė“ valdomą bendrovę Krovinių terminalą. Dėl kitų metų, anot R.Masiulio, bendrovė turi pozityvių signalų, kad Mažeikių įmonė nemažins kiekio.
Daugiau kaip 50 proc. visos „Klaipėdos naftos“ krovinių apyvartos sudaro „Orlen Lietuvos“ eksportas. Šiai įmonei pagal ilgalaikę sutartį vis dar taikomi gerokai palankesni krovos įkainiai nei kitiems klientams.
„Klaipėdos nafta“, ypač žiemos metu, viršija pagal projektą numatytą pajėgumą. Šiemet paskelbtas konkursas projektuoti dvi talpyklas po 32 tūkst. kol kas yra sustabdytas.
„Konkursą sustabdėme ne todėl, kad jis nereikalingas, o kad pasikeitus įmonės vadovybei ramiai įvertintume padėtį, ar tas projektas tikrai reikalingas. Kuo daugiau turi talpyklų, tuo su didesniu klientų skaičiumi gali dirbti, nes dauguma nori, kad jų produktai būtų saugomi atskirose talpyklose“, – sakė R.Masiulis.
Bendrovė taip pat svarsto, ar tikslinga investuoti į dviejų kelių estakadą, kuri reguliuotų krovos tempą žiemą, kai atvežama sustingusio mazuto, vakuuminio gazolio ir dėl to krova gerokai lėtėja.
Žiemą, kai kiekis ir krovos įkainiai būna didesni, estakada leistų dirbti dvigubai greičiau, tačiau, anot R.Masiulio, prieš imantis šio didelių investicijų pareikalausiančio projekto reikėtų gerai žinoti, ar bus produktų pasiūla.
Šiuo metu „Klaipėdos nafta“ dirba su keturiomis pagrindinėmis klientėmis – įmonėmis „Orlen Lietuva“, „Somitekno“, „Transchema“ ir „Gazprom“.
