Beveik šimtamečių, pirklių gildijos tradicijas tęsiančių Rūmų vadovas svarsto, kad regiono verslui niekada netruko iššūkių. Vienas svarbiausių – įstojimas į Europos Sąjungą (ES), privertęs verslininkus išmokti naujų žaidimo taisyklių, prisitaikyti prie papildomų reikalavimų ir Europos Komisijos reglamentų, modernizuoti gamybą ir atnaujinti technologijas.
„Kaip lygūs su lygiais konkuruojame su kitų ES šalių verslininkais, ir tai – ne visada paprasta“, – sako jis.
Iš Klaipėdos ekonomikos žemėlapio išnyko lengvosios pramonės įmonės, neliko ir didžiausios Klaipėdos žvejybos laivyną vienijusios įmonės „Jūra„, kurioje dirbo apie 5 tūkst. klaipėdiečių. Tad teko iš naujo atrasti kitus verslus, kurti darbo vietas ir visą verslo „ekosistemą“.
„Sunkmečio pinigų“ leidėjai
Seniausi Lietuvoje Pramonės, prekybos ir amatų rūmai Klaipėdoje įsteigti reorganizavus dar tarpukario laikų pirklių korporaciją, regione veikusią dar nuo 1897 metų. Senas tradicijas turintis verslo žmonių susivienijimas nuo pat įkūrimo užsiėmė labai panašia veikla: produktų kilmės sertifikatų išdavimu, ekspertų prisaikdinimu, prekybos registro pildymu.
1919 metais suvieniję svarbiausius Klaipėdos krašto pramoninkus ir prekybininkus, Rūmai tapo viena iš įtakingiausių vietos organizacijų, dariusių įtaką krašto politiniams sprendimams. Jų vaidmuo buvo toks reikšmingas, kad 1922 m. siekiant apsisaugoti nuo Vokietijos markės nuvertėjimo, būtent Rūmai išleido specialią Klaipėdos krašto „sunkmečio pinigų“ emisiją.
Nepriklausomybės atgavimas: iššūkiai ir galimybės
Privatus verslas apmirė sovietmečiu, tačiau atgavus nepriklausomybę iš kooperatyvų užuomazgų atsirado pirmosios privačios bendrovės, vyko stambiausių įmonių pirminis privatizavimas. Pasak V. Krolio pastarojo pasekmės regionui – labai įvairios. Iš Klaipėdos ekonomikos žemėlapio išnyko lengvosios pramonės įmonės, neliko ir didžiausios Klaipėdos žvejybos laivyną vienijusios įmonės „Jūra“, kurioje dirbo apie 5 tūkst. klaipėdiečių. Tad teko iš naujo atrasti kitus verslus, kurti darbo vietas ir visą verslo „ekosistemą“.
Sėkmingiau vyko uosto įmonių privatizavimas. V. Krolis didžiausiu pasiekimu laiko konkurencingą ir modernų Klaipėdos uostą, sėkmingai veikiančią Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, į regioną pritraukiančią daugiau nei 1,7 mlrd. Lt užsienio ir Lietuvos investicijų. „Uostu tikrai galime didžiuotis“, – teigia jis.
Susisiekimo infrastruktūros trūkumas
Vienas pagrindinių trukdžių verslo plėtrai – susisiekimo infrastruktūros stoka. „Dešimt metų kalbama apie naujų tarptautinių skrydžių atsiradimą Palangos oro uoste, tačiau padėtis ir toliau nesikeičia“, – apgailestauja V. Krolis, pabrėždamas, kad verslui tai – gyvybiškai svarbu.
Teigiamai jis įvertino ES investicijas regione. Pasak verslininkų susivienijimo vadovo, jos leido bendrovėms pertvarkyti ir atnaujinti gamybą, investuoti į inovacijas. Tačiau aktyviau ES lėšomis naudotasi pradžioje, mat susidurta su sunkumais dėl paramos administravimo formalumų.
„Sąjungos lėšos – svarbus investicijų šaltinis, tačiau jos privalo būti skiriamos konkretiems ilgalaikiams Lietuvos ekonominiams uždaviniams spręsti, o ne numatytiems trumpalaikiams tikslams įgyvendinti“, – sako V. Krolis.
Verslininkas pabrėžia – pajūrio regionas yra itin svarbus visai Lietuvos ekonomikai, todėl būtina plėtoti infrastruktūrą, kurti palankesnes verslo sąlygas.
„Taip galėsime išnaudoti mūsų geografinę padėtį, tapdami logistikos centru, plėtoti turizmą. O tai, savo ruožtu, kurs geresnes gyvenimo sąlygas ir regiono, ir visos šalies gyventojams“, – teigia V. Krolis.
