Ketvirtadienį „Verslo žinios“ rašo, kad šių metų pradžioje dviženklius krovos augimo rodiklius uostui pasiekti padėjo iš konkurentų perimti kroviniai, ekonomikos augimas ir palankiai jam susiklosčiusios aplinkybės: vežimų keliais leidimų trūkumas ir užšalę šiauriniai Baltijos uostai.
„Sugebėjome nukonkuruoti kitus uostus ir pritraukti dalį krovinių iš mūsų konkurentų“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Krovos bendrovės nurodo, kad augimą pristabdyti gali neaiškumai dėl geležinkelių tarifų ir Rusijos krovinių tranzito per Baltarusiją.
Metų pradžioje Klaipėdai pavyko aplenkti jungtinį Talino uostą ir užimti lyderio pozicijas tarp Baltijos uostų. Šiam šuoliui įtakos turėjo atsigaunanti ekonomika, taip pat Rusijos ir Lenkijos vežėjų problemos dėl gabenimo leidimų. Pritrūkus leidimų vežti krovinius sausuma įmonės krovinius gabeno per Klaipėdos uostą.
Konsultacinės bendrovės iš Vokietijos „Inros Lackner“ AG uosto plėtros galimybių studija rodo, kad patobulinus krovos bendrovių technologijas Klaipęs uostas galėtų krauti 52,9 mln. tonų per metus.
„Jei toliau eisime į infrastruktūros tobulinimą, giliavandenio uosto ateitis dar toliau nusikelia. Pirmiau padarykime viską, kas galima šios uosto akvatorijoje ir teritorijoje. Kai čia išsemsime, tada kalbėkime apie išorinio uosto statybą“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
