Balandį atidarius naftos terminalą, jis užtikrins rusiškos žaliavos kelią į pasaulio rinkas, o jų srautas per Baltijos uostus artimiausiu metu gali sumažėti, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Valstybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos nafta“, įskaitant vakuuminį gazolį, iš viso per metus krauna apie 2 mln. tonų rusiškų naftos produktų. Teigiama, kad pirmajame naujojo Rusijos terminalo etape Lietuva neigiamos įtakos dėl naftos neturėtų pajusti.
„Klaipėda yra dėkingoje padėtyje, mes Baltarusijos Mozerio gamyklai esame artimiausias uostas ir turime „Orlen Lietuvą“, o visa kita kiekiui nėra labai reikšminga“, – kol kas nebūgštauja „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas teigia, kad rusiški kroviniai Klaipėdoje sudaro apie 11 proc. visos uosto apyvartos, tad šių krovinių netektis didelio poveikio neturėtų. Tačiau esą bus siekiama neprarasti ir šios dalies.
„Dėl Ust Lugos labiausiai nukentės Latvijos ir Estijos uostai, bet mums iš to nieko gero, nes sumažėjus apimčiai didės agresyvumas konkuruojant. Atsiranda didesnė krovinių tarp kaimyninių uostų persiskirstymo galimybė“, – teigia A. Drungilas.
Uosto direkcija nurodo turinti du pagrindinius svertus, kad uostas atlaikytų konkurenciją ir neprarastų krovinių.
„Vienas lemiantis 90 proc., ką mes galime padaryti – tai statybos, uosto gilinimas. Infrastruktūros parametrais turime nenusileisti savo konkurentams. Pagal paslaugų – locmanų, kitų – kokybę irgi turime būti geresni už konkurentus“, – vardija A. Drungilas.
Mažesnis veiksnys, tačiau taip pat turintis įtakos labiau linijinei laivybai, – uosto rinkliavos.
Pasirinkimas, į kurį uostą ateis kroviniai, ypač priklauso ir nuo „Lietuvos geležinkeliai“ tarifų politikos, nes 80 proc. krovinių atgabenama geležinkeliu. Ne paskutinėje vietoje yra ir uosto kompanijų paslaugų kokybė bei įkainiai, kurie daugumoje įmonių nedidinami jau keletą metų
A.Drungilas sako, kad vasarį gerus uosto rezultatus daugiausia lėmė augantys nauji kroviniai uoste, didėjanti vidaus ir aplinkinė prekyba bei vartojimas.
„Matome, metai bus sėkmingi, tačiau, kad metinė apyvarta paaugtų 25 proc., kaip per pirmus šių metų mėnesius, nesitikime. Manome, kad apyvartos augimas po truputį slops, galime prognozuoti 8–10 proc. metinį augimą“, – planuoja A. Drungilas.
