Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl naftos ir dujų pertekę rusai gyvena prasčiau nei tokių išteklių neturintys lietuviai?

Komunistų mitingas Maskvoje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Komunistų mitingas Maskvoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žarsto milijardus savo įvaizdžio puoselėjimui. Olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai, tviskančios valdžios rūmų salės. Iš šalies gali atrodyti, kad Rusija yra pasakiškai turtinga šalis, kurios piliečiams užtikrinta gerovė. Bet skaičiai byloja ką kitą. Milžiniškus išteklius valdančios šalies gyventojai gali tik pavydėti daugeliui ne tokių turtingų Vakarų valstybių.

Kodėl naftos turtingos Saudo Arabijos gyventojai džiaugiasi valstybės globa ir gali sau leisti prabangų gyvenimą, o statistinis rusas gyvena prasčiau nei lietuvis? Ekonomistai pastebi – totalinė korupcija ir būtinų ekonominių reformų baimė atėmė galimybę Rusijai tinkamai pasirūpinti savo piliečiais.

Svajonių pensija

„Rosstat“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinė pensija Rusijoje siekė 10,8 tūkst. rublių (750 litų). Tuo pačiu metu Lietuvoje vidutinė pensija buvo – 830, Latvijoje – 963, Estijoje – 1207 litai.

Prieš kelias savaites Rusijos žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie tai, kaip Latvijos gyventojai skuba gauti Rusijos pilietybę.

Pasak Rusijos propagandistų, tai labai apsimoka, nes Rusijoje pensinis amžius mažesnis, o pensijos didesnės. Pranešta, kad latviai net atsisako savo šalies pilietybės, kad tik galėtų prisiekti Rusijai. Ar tokiais paistalais galima tikėti?

Rusijos statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinė pensija Rusijoje siekė 10,8 tūkst. rublių (750 litų).

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu vidutinė pensija Lietuvoje viršijo 830 litų. Tuo tarpu antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė senatvės pensija Latvijoje buvo 279 eurai (963 litai), Estijoje – 350 eurų (1207,5 litai).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šaltis kausto Ukrainą ir Rusiją
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šaltis kausto Rusiją

Kitaip tariant, statistinis latvis turėtų būti beprotis, kad rinktųsi Rusijos siūlomą pensiją. Kaip ir statistinis lietuvis arba estas.

„Paklauskime savęs, kaip atrodytų Lietuva turėdama tokius gamtos išteklius kaip Rusija? Koks būtų vidutinis darbo užmokestis? Kokia senatvės pensija?“ Atsakymas prašosi pats ir mes tikrai jau būtume visais šiais rodikliais pralenkę Europos Sąjungos vidurkį“, – 15min.lt teigė SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.

Pažeidžiama ekonomika

Galima drąsiai teigti, kad pagal perkamąją galią Rusijoje pragyvenimo lygis yra menkesnis. Šiuo metu Rusijoje infliacija dešimtis kartų didesnė nei Lietuvoje. Dėl to kenčia reali žmonių galia įpirkti prekes ir paslaugas, – sakė G.Nausėda.

Pasak jo, Rusija, turėdama didžiulius gamtos turtus, atsilieka nuo Baltijos valstybių: „Po vidutiniais dydžiais slepiasi labai didelė diferenciacija tarp regionų, kuri yra labai būdinga Rusijai. Tie patys 750 litų turi vieną vertę provincijoje, o Maskvoje ar Sankt Peterburge tie pinigai yra tokie menki, kad būtų sunku įsivaizduoti, kaip už juos išgyventi.

Žinoma, pensijos ir atlyginimai didmiesčiuose yra didesni, tačiau galima drąsiai teigti, kad pagal perkamosios galios paritetą Rusijoje pragyvenimo lygis yra menkesnis.

Be to, priklausomybė nuo gamtos išteklių leidžia didinti socialines išmokas ir atlyginimus, kai biudžetui viskas yra gerai ir pasaulinės naftos kainos yra aukštai, tačiau po to seka laikotarpiai, kuomet tendencijos keičiasi ir visi šie dydžiai labai kenčia.

BFL nuotr./Gitanas Nausėda
BFL nuotr./Gitanas Nausėda

Rusijoje infliacija nuolat yra keletą kartų didesnė nei Lietuvoje, o šiuo metu ji dešimtis kartų didesnė. Dėl to kenčia reali žmonių galia įpirkti prekes ir paslaugas. Ne tik žemesnis bendras pragyvenimo lygis, bet ir ypatingai konjunktūrinė priklausomybė nuo energetinių išteklių daro Rusijos ekonomiką pažeidžiamą ir dabar mes turime puikų to įrodymą.“

Algomis lenkiame

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų vidutiniai atlyginimai didesni už vidutinę Rusijos gyventojo algą. Vidutinis estas uždirba daugiau nei statistinis Maskvos gyventojas.

Šiuo metu metinė infliacija Rusijoje viršijo 8 proc. ir prognozuojama, kad ji sparčiai augs pasiekdama dviženklį skaičių. Lietuvoje metinė infliacija nesiekia 0,3 proc. Rusijoje žmonių perkamoji galia ir santaupos menksta dėl krintančio rublio ir sparčiai augančių maisto produktų kainų.

Oficiali statistika byloja, kad Rusijoje 2014 m. pirmą pusmetį vidutinė alga siekė 33 tūkst. 280 rublių (2296 litų).

Rusijos sostinės gyventojai vidutiniškai uždirba per 40 tūkst rublių (2800 litų), o štai Kirovo, Anapos ar Jaroslavlio gyventojai turi tenkintis 19 tūkst. rublių (1350 litų) vidutine alga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rublis pasiekė naujas rekordines žemumas dolerio atžvilgiu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rublis pasiekė naujas rekordines žemumas dolerio atžvilgiu

Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekia 2355 litus, Latvijoje – 2700 litų, Estijoje – net 3440 litų. Statistinio esto atlyginimas gerokai didesnis nei vieno brangiausių pasaulio miestų – Maskvos gyventojo alga.

Skursta dėl korupcijos

Visi tikisi savo dalies iš biudžeto ar rezervo fondų, bet viskas priklauso ne tik nuo surenkamo pinigų kiekio, bet ir nuo jų paskirstymo. Korupcijos apraiškų yra tiek daug, kad didelė pinigų dalis yra tiesiog išvagiama ir žmonių nepasiekia.

„Lietuvos ūkis yra pakankamai diversifikuotas ir tai leidžia mums išvengti labai gilių nuosmukių net ir tuo metu, kai tvenkiasi debesys. 2009 m. būtų tam tikra išimtis iš taisyklės, nes mus replės suspaudė iš karto iš kelių pusių – vidaus rinkoje sprogo burbulas, globalinė finansų rinka stojo, bet tai išskirtiniai atvejai, o Rusijos ekonomika užprogramuota nuolatos susidurti su tokiais iššūkiais“, – kaimyninės šalies perspektyvas įvertino G.Nausėda.

Paklaustas, kodėl naftos turtingos Azijos ar Artimųjų Rytų šalys sugeba sukurti šiltnamio sąlygas savo gyventojams, o Rusijos žmonės skursta, ekonomistas siūlė atkreipti dėmesį į visuomenės sandarą ir korupcijos lygį.

„Turtingųjų arabų valstybių socialinė struktūra yra visai kitokia. Penktadalis gyventojų turi pilietybę, kuri yra nežmoniškai sunkiai gaunama. Šie žmonės sėdi prie gėrybių stalo. Jie savo pyrago dalį gauna ir per labai dideles socialines išmokas, ir per paramą vaikams gimus, ir kitais būdais.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Dubajus naktį
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Dubajus naktį

Tačiau 80 proc. žmonių tokiose valstybėse yra iš Pakistano, Indijos ar kitų šalių, jie gyvena labai prastomis sąlygomis, dirba sunkius darbus už mažą atlyginimą. De facto jie irgi yra tos visuomenės nariai, tačiau jie net pasapnuoti negali apie tokią socialinę paramą.

Rusijoje visi yra piliečiai. Visi tikisi savo dalies iš biudžeto ar rezervo fondų, bet viskas priklauso ne tik nuo surenkamo pinigų kiekio, bet ir nuo jų paskirstymo. Korupcijos apraiškų yra tiek daug, kad didelė pinigų dalis yra tiesiog išvagiama ir žmonių nepasiekia“, – sakė G.Nausėda.

Liūdnos Rusijos perspektyvos

Galima sakyti, kad Rusija jau niekada neturės tiek ekonominių kozirių, kuriais galėtų manipuliuoti ir gauti tiesioginės ekonominės naudos.

G.Nausėdos teigimu, jeigu Rusija būtų vykdžiusi reformas aukštų naftos kainų laikotarpiu, tai dabar šios šalies ekonomika būtų tvaresnė ir atsparesnė sukrėtimams. Taip neatsitiko. Metai prabėgo, o viskas liko taip, kaip buvo.

„Rusijos perspektyva nėra guodžianti. Net nekalbu apie laikiną naftos kainų sumažėjimą. Dėmesį labiau verta kreipti į giluminius pokyčius – tokius kaip ES energetinės nepriklausomybės politika, JAV įsitraukimas į Europos energetikos rinką ir šliuzų atvėrimas JAV energetiniams resursams judėti į visą pasaulį, o pirmiausia į ES.

Visa tai formuoja menkesnę regiono valstybių priklausomybę nuo Rusijos. Situacija jau nebesikeis. Galima sakyti, kad Rusija jau niekada neturės tiek ekonominių kozirių, kuriais galėtų manipuliuoti ir gauti tiesioginės ekonominės naudos“, – dėstė ekonomistas.

V.Putinas bijo reformų

Struktūrinės reformos neišvengiamai turėtų paliesti ne tik ekonomiką, bet ir politiką, o tai reiškia, kad dabartinis režimas vieną gražią dieną būtų nušluotas.

Pasak jo, nėra vilties, kad Rusija žengs laisvos rinkos ir demokratijos keliu, nes tai nenaudinga dabartinei valdančiajai nomenklatūrai, kuri skurstančius žmones gali kontroliuoti efektyviau.

„Valdžioje sėdi žmonės, kurie atėjo prieš 20 metų. Jie taip ir nepradėjo reformų. Kodėl jie dabar staiga turėtų tai daryti? Manau, kad tai neįmanoma. Ir problema net ne atskirų asmenybių. Problema yra visa valdanti viršūnėlė, kuri akivaizdžiai nenorėtų, kad rinkos ekonomikos arba demokratijos elementai ateitų į politiką.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Struktūrinės reformos neišvengiamai turėtų paliesti ne tik ekonomiką, bet ir politiką, o tai reiškia, kad dabartinis režimas vieną gražią dieną būtų nušluotas. Tada dabartinių valdžios atstovų dalia būtų nepavydėtina. Žmonės prisimintų tai, kas buvo daroma pastaruosius 20 metų ir reikalautų už tai atsakomybės. Tai lemia, kad dabartiniai Rusijos vadovai iš principo negali būti reformatoriai“, – sakė G.Nausėda.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką