Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokia euro zona pasitinka Lietuvą?

Laikrodis, skaičiuojantis laiką iki euro įvedimo
"Lietuvos Banko" nuotrauka / Laikrodis, skaičiuojantis laiką iki euro įvedimo
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaruoju metu vis akivaizdžiau, kad Vokietijos palaikoma „diržų veržimosi“ strategija nepasiteisina. Euro zonos BVP augimas 2014 metų antrąjį ketvirtį sustojo, o rekordines žemumas pasiekusi infliacija didina defliacijos grėsmę. Didėja tikimybė, kad Europoje gali pasikartoti Japonijos, kuri daugiau nei 20 metų nesugebėjo išsivaduoti iš ekonominės stagnacijos ir defliacijos gniaužtų, scenarijus, trečiadienį žurnalistams dėstė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Būtent todėl, pasak jo, žvilgsniai vis labiau krypsta į JAV ir Jungtinę Karalystę, kurios pasirinko kiek kitokią kovos su krize taktiką: mažiau dėmesio skyrė diržų veržimuisi, o daugiau – kiekybiniam skatinimui (pinigų spausdinimui).

„Panašu, kad ši strategija pasiteisino, nes tiek JAV, tiek ir Jungtinės Karalystės ekonomika sparčiai auga ir jau pasiekė bei viršijo prieškrizinį lygį. Siekdamos „neperkaitinti“ ekonomikos, JAV jau mažina kiekybinio skatinimo apimtis, o Jungtinė Karalystė svarsto apie palūkanų normos kėlimą. Tuo metu euro zona balansuoja ties jau trečiosios per 10 metų recesijos riba, o besitęsiantis ekonominis karas su Rusija tik blogina padėtį“, – aiškino ekonomistas.

Euro zonoje auga spaudimas ECB imtis kiekybinio skatinimo (pinigų spausdinimo) politikos, o Vokietijai – leisti lanksčiau vykdyti griežtą taupymo politiką. Tokie raginimai nėra naujiena, tačiau šį kartą euro zonos problemos slypi ne periferinėse Europos valstybėse (Portugalijos ir Ispanijos augimas 2014 m. antrąjį ketvirtį buvo vienas sparčiausių euro zonoje), o didžiosiose ES senbuvėse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Lietuva veikiausiai įstos į kitokią euro zoną – mažiau „diržus veržiančią“ ir daugiau „pinigų spausdinančią“.

Kyla grėsmė, kad Lietuva ir visas Baltijos regionas, būdamas arti stagnuojančios Rusijos, gali tapti atstumtuoju regionu – panašiu į tokį, kokiu neseniai buvo Portugalija ir Ispanija. 

Ką tai reikš Lietuvai?

„Visų pirma, besižavinčiųjų mūsų pasiaukojančia „diržų veržimosi“ politika Europoje pastebimai sumažės, tad Lietuvai teks ieškoti naujo sėkmės rakto. Laikai, kuomet daugiausiai taupančios ir viešąsias išlaidas karpančios šalys buvo lyderės, eina į pabaigą – ateina laikotarpis, kuomet daugiausiai laimi investuojančios ir išlaidaujančios“, – pasakojo ekonomistas.

Kiekybinis skatinimas ir lankstesni viešųjų finansų deficito reikalavimai trumpuoju laikotarpiu paskatins periferinių euro zonos valstybių ekonomikos augimą, tad konkurencija pritraukiant investicijas ir kovojant dėl rinkų euro zonoje išaugs.

„Kyla grėsmė, kad Lietuva ir visas Baltijos regionas, būdamas arti stagnuojančios Rusijos, gali tapti atstumtuoju regionu – panašiu į tokį, kokiu neseniai buvo Portugalija ir Ispanija. Pigūs pinigai ir lankstesnis požiūris į viešųjų finansų valdymą suteiks daug pagundų Lietuvai vėl gerai pagyventi ateities sąskaita, tad grėsmė, kad Lietuvos deficitas ir skola augs, padidės“, – sakė „Nordea“ analitikas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką