Lygiagretaus importo tiekėjai negali tiekti į rinką tų kompensuojamų vaistų, kurie, nors ir yra pigesni už rinkos teisių turėtojų vaistus, visgi nėra pigesni reikalaujamais 4-10 procentų.
Konkurencijos tarybos nuomone, Vyriausybės savo nutarimu patvirtinto reikalavimus, kurie nepagrįstai stabdo farmacinių įmonių (tiekėjų) tarpusavio konkurenciją, nes pagal šį reikalavimą kompensuojamųjų vaistų lygiagretaus importo deklaruojamos kainos turi būti mažiausiai 4-10% pigesnės už rinkodaros teisių turėtojų vaistų kainas.
Lygiagretaus importo tiekėjai negali tiekti į rinką tų kompensuojamų vaistų, kurie, nors ir yra pigesni už rinkos teisių turėtojų vaistus, visgi nėra pigesni reikalaujamais 4-10 procentų. Dėl to šie vaistai lygiagrečiai neimportuojami, o vartotojai neturi galimybės rinktis pigesnių vaistų.
Taryba pateikė Vyriausybei pasiūlymą šiuos reikalavimus panaikinti. Ekspertai atliko neigiamo ir teigiamo poveikio rinkai ekonominį įvertinimą, liberalizavus kainas.
Konkurencijos tarybos duomenimis, lygiagretaus importo didmeniniu būdu parduodama vaistų dalis Lietuvoje sudaro tik 0,61 proc. rinkos, kai tuo tarpu lygiagretaus importo vaistų dalis Danijoje sudaro apie 20 proc., Vokietijoje – apie 10 proc., Jungtinėje Karalystėje – apie 14 proc., Latvijoje – apie 4 proc.
Konkurencijos tarybos ekspertai tikisi, kad panaikinus apribojimą lygiagrečiam importui, Lietuvos gyventojai galės daugumą kompensuojamųjų vaistų įsigyti pigiau. Tiesa, teigiamas rinkos liberalizavimo efektas gali pasijausti ne iš karto, o po tam tikro laikotarpio, nes reikėtų laiko naujų vaistų registravimui, sutarčių sudarymui, tiekimo organizavimui.
