Baltarusijos ir Venesuelos ekonominiai ryšiai atnešė naudos ir Klaipėdos uostui. Norvegų kompanijos „Hoegh Autoliners“ motorlaivis „Hoegh Delhi“ penktadienį iš Klaipėdos į Venesuelą išgabeno 535 traktorius ir 22 sunkvežimius, pagamintus Minske. Šiemet jis turėtų atplaukti dar kartą gruodžio pabaigoje ir, jei bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) laimėtų kitus baltarusių numatomus skelbti konkursus, – keliskart kitais metais. Kompanija „Hoegh Autoliners“ įtraukė Klaipėdos uostą į savo paslaugų tinklą.
Traktoriai „Belarus“ populiariausi Rusijoje, tačiau jie gerai žinomi Kazachstane, Kirgizijoje, Irane ir Kinijos rinkoje. Minsko traktorių gamykla traktorius į Lotynų Amerikos šalis – Nikaragvą, Meksiką, Kubą ir Venesuelą – nedidelėmis bandomosiomis partijomis eksportuoti pradėjo 2007 metais. Ekonominiai ryšiai su Venesuela sustiprėjo po to, kai pernai Minske apsilankė šios šalies prezidentas Hugo Chavezas. Numatoma, kad Baltarusijos prezidentas Karakase lankysis ateinančių metų sausį.
Konkurencija stiprėja
Tai jau antras kartas šiais metais, kai iš KKT išvyksta ne į konteinerius, o į specializuotą laivą pakrauta transporto priemonių siunta. Kovo mėnesį kompanijos „Wallenius Wilhelmsen“ laivas „Carmen“, kurio talpa – 5234 automobiliai, į Venesuelą išgabeno 490 baltarusiškų traktorių, 50 sunkvežimių ir 150 padėklų su atsarginėmis dalimis. Anksčiau panašus laivas į uostamiestį buvo atplaukęs prieš dešimtmetį.
Pasak KKT vadovo Vaidoto Šileikos, „Hoegh Delhi“ – didžiausias kada nors mūsų uoste buvęs automobilių gabenimo laivas. Jo ilgis – beveik 200 metrų, plotis – 32,5 metro, grimzlė – 8,8 metro. Laivas turi 12 denių ir gali gabenti 6,5 tūkst. automobilių. Todėl iš Klaipėdos paimtas krovinys sutilpo į vieną denį. Pasak laivo kapitono filipiniečio, autotechnikos prekyboje toks sąstingis, kad laivas be sustojimo Brėmerhafene, pagrindiniame Europos automobilių perkrovimo uoste, plauks tiesiai į Venesuelą.
Anksčiau baltarusiai traktorius gabendavo per Vokietijos ir Belgijos uostus. Veždavo ir per Klaipėdą, bet pakrautus į konteinerius, kurie atvykdavo greituoju konteineriniu traukiniu „Vikingas“.
V.Šileika pažymi, kad dėl tokių krovinių teko konkuruoti ir su kaimyniniais uostais, Ryga bei Ventspiliu, ir su kitomis Klaipėdos krovos kompanijomis. Paskelbtame konkurse gabenti traktorius uostas nebuvo nurodytas. „Baltarusija yra pasirašiusi sutartį dar dėl 1,5 tūkst. traktorių, padalytų į keturias partijas, eksporto. Kiekvienai skelbiamas atskiras išvežimo konkursas. Vieną jau laimėjome, dėl kitų kovosime ateinančiais metais. Todėl net ir per sunkmetį padidinome aikštelių plotą pustrečio hektaro, plėsime jas ir kitais metais. Mes turime būti pasiruošę savo klientams pasakyti, kad galime priimti 2–3 tūkst. traktorių ar sunkvežimių, dėl kurių taip pat vedame derybas. Šiemet mus maitina Baltarusija. Labai dėkingi esame Baltarusijos kompanijai „Dealextrans“ ir bendrovei „Baltijos Logistikos sprendimai„. Šie partneriai nemažai prisidėjo, kad traktoriai būtų gabenami per Klaipėdą“, – sakė V.Šileika.
Dirba efektyviai
Už autovežį, kadangi jo talpa labai didelė, Klaipėdos uosto direkcija gauna 70–80 tūkst. eurų pajamų. Bet, V.Šileikos manymu, rinkliavas tokiems laivams reikėtų mažinti, nes ekonominės stagnacijos laikotarpiu jie plaukioja nepilni. „Dabar už vieną traktorių bendrovė uždirba 3,5 karto mažiau, negu uosto direkcija gauna rinkliavų“, – pastebi KKT vadovas.
Bendrovė pateikė uosto direkcijai pasiūlymą, kad rinkliavos priklausytų nuo įplaukimų dažnumo. Jeigu į tai būtų atsižvelgta, bendradarbiavimas su „Hoegh Autoliners“, V.Šileikos manymu, išliktų perspektyvus, nes KKT tikisi sudominti ir tuos klientus, kurie prekiauja įrenginiais ar didelių parametrų atsarginėmis detalėmis.
Nors konteinerių apyvarta šiemet kritusi 35 proc., bendrovė šiuos metus tikisi baigti pelningai. „Sunkus pliusas“, – planuojamą rezultatą pavadino įmonės vadovas, realiai žvelgdamas į nelengvus ateinančius metus.
Konteinerių terminalą gelbsti ro–ro ir generalinių krovinių apyvarta, šiemet mažesnė tik keliais procentais. O „DFDS“ keltu gabenamų krovinių pastaraisiais mėnesiais daugėjo, todėl jų apyvarta išaugs apie 5 procentus.
Bendrovė per metus stipriai sumažino išlaidas, atleido daugiau kaip trečdalį darbuotojų. Šiuo metu jų likę 153. „Dabar yra tiek, kad visi žmonės gali dirbti ir uždirbti. Algų nebeteks mažinti“, – veiklos efektyvumu džiaugiasi vadovas. Tačiau jis pažymi, kad jei padidėtų žemės nuomos kaina, kurią numatoma keisti nuo 2010 metų, sąnaudos labai stipriai išaugtų, išgyventi kitais metais būtų sunku. Šiuo metu už 44 hektarus „Klaipėdos konteinerių terminalas“ sumoka uosto direkcijai 2,7 mln. litų per metus.
