SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda 15min.lt teigė, kad pingantis rublis neturėtų kelti nuostabos. Pasak jo, Rusijos valiuta smunka ne tiek dėl pradėtų karinių veiksmų, kiek dėl sisteminių šalies ekonomikos bėdų.
Tapsim mažiau konkurencingi
Gal tai skambės kiek ciniškai, tačiau mūsų verslininkai praėjusių metų pabaigoje pasitreniravo, ką daryti, jei Rusijos rinka užsidarytų, – teigė G.Nausėda.
„Pastaruoju metu išryškėjo veiksniai, kurie lėmė Lietuvos eksporto apimčių su Rusija mažėjimą. Bendras praėjusių metų augimas dar buvo neblogas, tačiau į metų pabaigą dinamika stipriai kito. Manau, kad judėsime ta pačia kryptimi. Eksporto masto augimo tempai lėtės tiek dėl Rusijos ekonominių problemų, tiek dėl rublio smukimo“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, Lietuvos eksportuotojai dėl krintančios rublio kainos tampa mažiau konkurencingi, nes vietinė produkcija pinga: „Jeigu rublis smuks ilgiau, tai neišvengiamai lems didesnę infliaciją Rusijoje. Sąlygos komplikuojasi, Rusijos padėtis prastėja. Ir tai lemia toli gražu ne tik ši karinė intervencija, kuri pagilino finansų rinkų nuosmukį. Rusijos makroekonominės problemos išryškėjo anksčiau.“
G.Nausėdos nuomone, tarptautinės sankcijos dar labiau komplikuotų situaciją, tačiau Lietuvos verslas jau žino, ką reiškia užverta kaimynės rinka. „Mūsų verslininkams tikrai bus nelengva. Gal tai skambės kiek ciniškai, tačiau mūsų verslininkai praėjusių metų pabaigoje pasitreniravo, ką daryti, jei Rusijos rinka užsidarytų. Tiesiog tektų ieškoti kitų rinkų ir mūsų verslininkai įrodė, kad tai įmanoma. Aišku, tai mūsų padėtį blogins“, – teigė ekonomistas.
Dėl bėdų kaltins Vakarus
Visas garas nueis į karingą retoriką, kitų kaltinimą, o Rusijos vadovams bus kur kas mažiau noro prisiimti dalį kaltės sau, – minėjo G.Nausėda.
Ir anksčiau apie Rusijos ekonomikos problemas kalbėjęs G.Nausėda nurodė, jog kol kas nėra ženklų, jog kaimyninės šalies vadovai galvotų apie sistemines permainas.
„Matome, kad Rusijos galimybės vykdyti ekonomines reformas ir sunkiuoju, ir gerovės metu yra labai ribotos. Dažnai galvojame, kad krizės paskatins imtis reformų, bet Rusija įrodo, kad net ir sunkumai imtis rimtų pokyčių nepriverčia“, – minėjo pašnekovas.
G.Nausėda prognozavo, kad Rusija naudosis proga ir dėl ekonominių sunkumų kaltins Vakarų spaudimą: „Gal pasaulinės naftos kainos smukimas priverstų ekonomika susirūpinti labiau, bet kitų šalių ekonominės sankcijos vargu ar darys labai didelę įtaką. Visas garas nueis į karingą retoriką, kitų kaltinimą, o Rusijos vadovams bus kur kas mažiau noro prisiimti dalį kaltės sau.“
Rusiška dešra brangesnė
Kuo skiriasi lietuviška ir rusiška dešra? Pirmiausia kaina.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas 15min.lt teigė, jog kaina dažnai yra lemiamas veiksnys vartotojui renkantis produktą.
„Kuo skiriasi lietuviška ir rusiška dešra? Pirmiausia kaina. Rusijos įmonės nėra tokios efektyvios kaip Europos Sąjungos, todėl jų produkcijos savikaina yra gerokai didesnė. Pingantis rublis mažins mūsų eksportą į Rusiją“, – nurodė jis.
Pasak S.Besagirsko, situacija Ukrainoje stabilizuojasi, todėl Rusijai tarptautinės ekonominės sankcijos skirtos nebus: „Nei Europa, nei JAV jokių realių sankcijų neskirs. Situacija nurims. Krymą Rusija de facto kontroliuos visą laiką, nes ten jos karinis laivynas. Jei Lietuva nedarys netikėtų veiksmų, kurie sukeltų naujas sankcijas, tai ilgesniu laikotarpiu eksporto mastai atsistatys.“
Sankcijos smogtų ir Lietuvai
ES sankcijos skaudžiausiai atsilieptų Lietuvai. Kovoti netarifiniais barjerais Rusijai labai lengva.
Pramonininkų atstovas pabrėžė, jog ES sankcijos Rusijos atžvilgiu sulauktų atsakomųjų veiksmų, kurie pirmiausia būtų nukreipti į lengviausiai pažeidžiamus taikinius.
„ES sankcijos skaudžiausiai atsilieptų Lietuvai. Kovoti netarifiniais barjerais Rusijai labai lengva. Jei atsirastų sankcijos Rusijai, manau, ji atsakymui pasirinktų Baltijos šalis, kurioms poveikį padaryti lengviausia“, – sakė ekonomistas.
Paklaustas, ar Lietuvos verslininkams neatsiras naujų galimybių Ukrainoje pasikeitus valdžiai, S.Besagirskas situaciją vertino skeptiškai: „Galimybių tik mažėja, nes krenta grivinos kursas. Ukrainos ekonomika de facto yra bankrutavusi. Visi tai puikiai supranta. Ji gali išsigelbėti nebent gaudama didelę finansinę injekciją arba iš Rusijos, arba iš Vakarų. Kol kas tokių finansinių injekcijų niekas neskuba daryti.“
Pasak jo, silpnesnė grivina ne tik reiškia mažesnį importą, bet ir didesnį ukrainietiškų prekių eksportą į Rusiją, kur maisto produktai gali išstumti europietiškas prekes.