Jis pabrėžė, kad šiuo metu Latvija laukia iš Lietuvos Vyriausybės atsakingų veiksmų ir sprendimų, siekiant išsaugoti „Snorą“ ir „Latvijas Krajbanka“.
„Prieš trejus metus Latvija išsaugojo „Parex banka“ ir jo padalinį Lietuvoje, o tai pagal apimtis – kaip ir „Latvijas Krajbanka“. Lietuva dabar turėtų padėti Latvijai“, – interviu LNT televizijai ketvirtadienį paaiškino J.Reiras.
„Dabartiniais skaičiavimais, į „Latvijas Krajbanka“ kapitalą reikia įlieti 100 mln. latų, o tokia suma valstybės finansų sistemai nėra dideli pinigai“, – sakė jis, akcentuodamas, kad tai turėtų būti Lietuvos investicijos.
J.Reiro žodžiais, Latvija turi savo planą, jei Lietuvos Vyriausybė nuspręstų banko negelbėti.
„Tuo atveju visiems „Latvijas Krajbanka“ indėlininkams būtų iš Indėlių draudimo fondo išmokėta iki 70 tūkst. latų, kadangi bankas būtų likviduotas, o jo turtas išparduotas kitų įsipareigojimų vykdymui“, – sakė J.Reiras.
Anot jo, dėl neigiamo Lietuvos sprendimo, jei toks būtų priimtas, Latvija diplomatinių santykių su Lietuva nenutrauktų, tačiau jis turėtų neigiamų padarinių dvišaliams santykiams.
Lietuvos banko valdyba galutinį sprendimą dėl banko „Snoras“ tolesnės veiklos ar pertvarkymo būdo turėtų priimti ketvirtadienį vakare. Po to sektų Vyriausybės sprendimai.
„Snoro“ veikla sustabdyta po to, kai lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo banką, kuriame pasigesta daugiau nei milijardo litų vertės turto. Pastarosiomis dienomis skelbiama, kad banko padėtis yra kur kas blogesnė nei manyta iš pradžių, be to, „Snoro“ padėtį apsunkina ir pirmadienį sustabdyto jo kontroliuojamo „Latvijas Krajbanka“ problemos.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje Ričardu Degučiu pareiškė, kad Lietuvos veiksmai „Latvijas Krajbanka“ atžvilgiu bus svarbūs dvišaliams santykiams ir jų raidai ateityje.
„Latvija tikisi iš Lietuvos adekvačių veiksmų „Latvijas Krajbanka“ atžvilgiu. Tolesni Lietuvos Vyriausybės žingsniai bus svarbūs Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinių santykių raidai ir ateityje“, – pabrėžė Latvijos ministras.
Susitikime buvo aptarti įvykiai dėl „Snoro“ Lietuvoje ir jų rezonanso „Snoro“ valdomam „Latvijas Krajbanka“ ir pačiai Latvijai.
Susitikime pareikšta, kad Latvijos vyriausybės manymu, „Latvijas Krajbanka“ problemos sprendimas yra išskirtinai svarbus, jautrus daugeliui Latvijos gyventojų, valstybinėms ir savivaldybių įstaigoms, turinčioms sąskaitas šiame banke.
Latvijos URM vadovas paragino Lietuvos Vyriausybę nedelsiant pateikti informacijos apie rengiamus priimti sprendimus „Snoro“ valdomo „Latvijas Krajbanka“ atžvilgiu.
E.Rinkevičius pabrėžė, kad Latvija tikisi iš Lietuvos atsakingų sprendimų dėl šios problemos, primindamas, kad Latvijos valdžia, priimdama sprendimus gelbstint „Parex banka“, atsižvelgė ir į „Parex“ banko padalinio Lietuvoje indėlininkų interesus.
Lapkričio 16-ąją nacionalizuotas Lietuvos komercinis bankas „Snoras“ valdo daugiau kaip 60 proc. „Latvijas Krajbanka“ akcijų.
Premjeras sako nemanantis, kad bankų problemos galėtų atsiliepti Lietuvos ir Latvijos santykiams
Premjeras Andrius Kubilius sako nemanantis, kad nacionalizuoto „Snoro“ ir jo valdomo banko „Latvijas Krajbanka“ problemos galėtų atsiliepti Lietuvos ir Latvijos santykiams.
„Ne, aš tikrai nematau, kas čia gali atsiliepti. Iš tikrųjų ir „Snoras“, ir „Krajbanka“ buvo valdomi tų pačių akcininkų, Vladimiro Antonovo, Lietuvoje papildomai – ir pono Raimondo Baranausko, ir šioj vietoj nemanau, kad mes turėtume galvoti apie Lietuvos ir Latvijos santykius dėl to, kad vienas ponas Antonovas valdė bankus ir Lietuvoj, ir Latvijoj“, – ketvirtadienį žurnalistams po susitikimo su Latvijos Saeimos Užsienio reikalų komiteto pirmininku Romualdas Ražuku sakė premjeras.
Jis pabrėžė, jog susitikime klausimas dėl „Latvijas Krajbanka“ nebuvo aptartas. Premjeras sakė negalintis kuomentuoti ir galimybės Lietuvai investuoti į „Krajbanką“ – apie tai yra pareiškęs Latvijos parlamento biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Janis Reiras.
J.Reiras pareiškė, kad Lietuva turėtų į „Latvijas Krajbanka“ turėtų investuoti 100 mln. latų (beveik 500 mln. litų).
„Mes nesvarstėm su kolega R.Ražuku šitų problemų, čia iš tikrųjų galėčiau tik dar kartą pasakyti, kad laukiam administratoriaus, kuris turi įvertinti visus „Snoro“ valdytus turtus, ataskaitos Lietuvos bankui, ir sulaukę tos ataskaitos ir Lietuvos banko sprendimų, galėsime komentuot“, – sakė premjeras.
Tuo tarpu Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje Ričardu Degučiu pareiškė, kad Lietuvos veiksmai „Latvijas Krajbanka“ atžvilgiu bus svarbūs dvišaliams santykiams ir jų raidai ateityje.
„Latvija tikisi iš Lietuvos adekvačių veiksmų „Latvijas Krajbanka“ atžvilgiu. Tolesni Lietuvos Vyriausybės žingsniai bus svarbūs Latvijos-Lietuvos tarpvalstybinių santykių raidai ir ateityje“, – sakė Latvijos ministras.
