Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Latviai – labiausiai per metus praturtėję Baltijos valstybių gyventojai

Latvijos sostinė Ryga
BFL nuotr. / Latvijos sostinė Ryga
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad 2013 metais namų ūkių finansinis turtas – indėliai, skolos vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, sukauptos gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo ir antros pakopos pensijų fondų lėšos – Baltijos šalyse didėjo. Latvijoje šis augimas buvo sparčiausias – 11,6 proc., Estijoje – 9,1 proc., Lietuvoje šis skaičius siekė 5,3 procento.

Šis augimas, palyginti su 2012 metais, yra sulėtėjęs. Daugiausia finansinio turto, kaip ir anksčiau, vienam gyventojui tenka Estijoje – 5 976 eurai (20 633 litai), Lietuvoje vienam gyventojui tenka 3 899 eurai (13 462 litai), Latvijoje – 3 731 euras (12 882 litai).

Pasak SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų, 2013 metais Baltijos šalių gyventojai šiek tiek atlaisvino suveržtus diržus ir drąsiau savo pajamas leido kasdieniam vartojimui bei skyrė investicijoms. Palyginti su ankstesniais metais, pernai visose trijose šalyse gyventojai daugiau investavo į nekilnojamąjį turtą.

Namų ūkių turto augimas:

Namų ūkių turto augimas
Namų ūkių turto augimas

Mažėjo juodos dienos baimė

Ekspertai aiškina, kad lėtesnį negu 2012 metais namų ūkių finansinio turto augimą Lietuvoje ir Estijoje lėmė geresni namų ūkių lūkesčiai. „Baltijos šalyse pernai vyravo  gana optimistinės nuotaikos, dėl didėjančio vidutinio darbo užmokesčio ir mažėjančio nedarbo Lietuvoje ir Estijoje praėjusiais metais namų ūkių pajamos augo labiau negu 2012 metais. Gerėjant ekonominei padėčiai gyventojai vis mažiau baiminosi juodos dienos, tad vis mažiau buvo linkę jai taupyti ir vis daugiau lėšų skyrė kasdieniam vartojimui ar investicijoms“, – sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Finansų ekspertai teigia, kad Latvijoje  didesnį namų ūkio finansinio turto augimą negu kitose Baltijos šalyse lėmė euro laukimo nuotaikos. Latvijos gyventojai, norėdami patogiau pakeisti valiutą, savo santaupas, iki tol laikytas grynaisiais pinigais, iš anksto perkėlė į finansų institucijas.

Sukauptas turtas perskirstomas

2013 metais šiek tiek kito ir finansinio turto struktūra. Mažėjo terminuotųjų indėlių populiarumas, o Latvijos ir Lietuvos gyventojai, palyginti su 2012 metais, sumokėjo daugiau gyvybės draudimo ir savanoriško pensijų draudimo įmokų, visose šalyse įsigyta daugiau nekilnojamojo turto.

„Terminuotieji indėliai jau nebėra labiausiai paplitusi taupymo priemonė, ypač kalbant apie naujas atidedamas santaupas, ir viena pagrindinių to priežasčių – mažos palūkanos. Gyventojai neskuba gauto atlygio pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas, o pasibaigus terminuotųjų indėlių sutartims, naujų nebesudaro. Visgi tai nereiškia, kad namų ūkiai ima leisti sukauptas santaupas – jie tiesiog šį turtą perskirsto“, – sako J. Varanauskienė.

BFL nuotr./Julita Varanauskienė
BFL nuotr./Julita Varanauskienė

Pasak ekspertės, gyventojai vis dažniau investuoja į nekilnojamąjį turtą, nes mano, kad tai yra galimybė apsisaugoti nuo infliacijos. „Nekilnojamasis turtas įsigyjamas ne tik norint gauti investicijų grąžos. Šios rūšies nuosavybė didina gyventojų patiriamą saugumo jausmą, nekilnojamuoju turtu galima įvairiai disponuoti – jame gyventi patiems ar nuomoti kitiems. Teoriškai sunkiai paaiškinama, bet namų ūkių elgsenos tyrimų duomenys liudija, kad gyventojai, kuriems paprastai nesiseka taupyti, susiima ir randa galimybių, pasiėmę būsto paskolas, mokėti paskolos įmokas“, – teigia SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.

Finansinis turtas didės lėtai, nors pajamos augs

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų teigimu, jei ekonominė situacija smarkiai nesikeis, namų ūkių finansinis turtas augs lėčiau ir šiemet.

Prognozuojama, kad visose Baltijos šalyse didės vidutinis darbo užmokestis, o Lietuvoje ir Latvijoje mažės ir nedarbas. Augantis atlygis darys teigiamą įtaką  antros pakopos pensijų fondų kaupiamajai vertei, kadangi jų įmokos priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio.

Lietuvoje, kaip 2010 metais Estijoje ir pernai Latvijoje, taip pat laukiamas spartesnis finansinio turto augimas, susijęs su euro įvedimu: šių šalių patirtis parodė, kad grynaisiais pinigais laikytos santaupos buvo atneštos į finansų institucijas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką