Naikinamos energetikos įmonės LEO LT didžiausia akcininkė Vyriausybė pirmadienį turėtų pateikti pasiūlymą „NDX energijai“, kad už šios turimas LEO LT akcijas būtų sumokėta 680 milijonų litų.
Teisininkai pripažįsta, kad šiuo atveju galioja ne tik teisės normos, bet ir politiniai veiksniai, pirmadienį rašo „Vilniaus diena“.
Pasak advokatų kontoros „Jurex“ advokatės Jurgitos Judickienės, LEO LT akcininkų ginčas nuo kitų ginčų verslo srityje skiriasi tuo, jog viena jo šalių yra Vyriausybė, atstovaujanti viešajam interesui, kitoje pusėje – „NDX energija“, bandanti apginti privačius interesus.
„Klausimas, ar viešasis interesas šiuo atveju svarbesnis už privatų?“ – dienraščiui sakė advokatė.
Jeigu Vyriausybei ir „NDX energijai“ susitarti nepavyktų, ginčas persikeltų į Stokholmo prekybos rūmų arbitražo teismą. Teisininkai nelinkę atmesti ir tokios galimybės.Akcininkų ginčai verslo pasaulyje nėra retenybė. J.Judickienės teigimu, dažniausiai skyrybos versle baigiasi taikiu konfliktuojančių pusių susitarimu, teismai į šį procesą įtraukiami palyginti retai.
Advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ advokatė Akvilė Bosaitė teigė, kad kai nusprendžiama nebetęsti bendrovės veiklos, turtas akcininkų dažniausiai pasidalijamas įmonę likviduojant.
„Likviduoti bendrovę galima akcininkų sprendimu. Sprendimui likviduoti įmonę reikia bent dviejų trečdalių balsų, kad sprendimas būtų priimtas, nebent įstatuose numatyta kitaip“, – kalbėjo A.Bosaitė.
Vyriausybė, valdanti 61,7 proc. LEO LT akcijų, vienašališkai inicijuoti bendrovės likvidacijos negali. Pasak A.Bosaitės, jeigu nėra daugumos akcininkų sutarimo, galimybės kreiptis į teismą dėl priverstinės bendrovės likvidacijos taip pat nėra. Vadinasi, ir šiuo atveju būtinas „NDX energijos“ sutikimas.
Skaičiuojama, kad „NDX energijos“ indėlis į LEO LT siekia apie 3,4 mlrd. litų, iš jų – 2,8 mlrd. litų įvertintos VST akcijos. Vyriausybė pasirengusi privačiam investuotojui sumokėti 680 mln. litų. Vis dėlto penkis kartus mažesnė suma dar nereiškia, kad toks sandoris negalėtų įvykti. Tiek A.Bosaitė, tiek ir J.Judickienė teigė, kad tai, kaip akcininkai nusprendžia pasidalyti bendrovės turtą, priklauso nuo jų pačių.
„Jeigu akcininkų susitarimas taikus, akcijų dalis gali būti išperkama ir už milijoną, ir už vieną litą“, – sakė A.Bosaitė.
J.Judickienė pridūrė, kad tokiu atveju didesnė turto dalis atitenka tai šaliai, kurios derybinė pozicija tvirtesnė, pavyzdžiui, ji labiau prisidėjo prie įmonės valdymo ir gerų jos veiklos rezultatų, daugiau investavo į veiklos plėtrą. Tuo atveju, kai akcininkams nepavyksta susitarti dėl turto pasidalijimo, galima bandyti siekti, kad tai padarytų teismas.
„Civiliniame kodekse numatyta priverstinio akcijų pardavimo galimybė. Tačiau tam reikalingi akcininko, iš kurio tą akcijų dalį norima išpirkti, veiksmai, kurie būtų priešingi juridinio asmens veiklos tikslams, ir pagrįsta abejonė, kad tie veiksmai ateityje nepasikeis“, – apie kitą galimybę kalbėjo A.Bosaitė.
Vis dėlto ji pridūrė, kad šis procesas trunka ilgai, nes įrodyti priešiškas vieno akcininkų intencijas dažniausiai sunku.
Jeigu Vyriausybei ir „NDX energijai“ susitarti nepavyktų, ginčas persikeltų į Stokholmo prekybos rūmų arbitražo teismą. Teisininkai nelinkę atmesti ir tokios galimybės. Tačiau tokiu atveju LEO LT likvidavimas būtų atidėtas mažiausiai metams.
