Taip yra todėl, kad Latvija ir Estija vystė paslaugų sektorių, tuo metu Lietuva vis dar išlieka tradicinės – apdirbamosios – pramonės šalimi.
„Jos nuėjo paslaugų ekonomikos kūrimo keliu, o Lietuvoje augo tradicinis sektorius, pramonė, kuris kriziniais laikotarpiais padeda atsispirti“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, būtent todėl ir pastaroji ekonomikos krizė Lietuvai buvo mažiau skaudi nei mūsų kaimynams
„Krizė Lietuvoje buvo ir trumpesnė, ir BVP nuosmukis buvo šiek tiek mažesnis“, – sakė ekonomistas.
Dėl spartaus augimo Lietuva dabar gali konkuruoti su tokiomis Europos Sąjungos šalimis kaip Portugalija ir Graikija.
Serganti pramonė
Tačiau pastaruoju laikotarpiu prastai sekasi svarbiems apdirbamosios pramonės sektoriams – trąšų ir naftos apdirbimo pramonei. Tačiau G.Nausėda situacijos nedramatizuoja.
„Jeigu žiūrėtume pagal apyvartą, tai trąšų ir naftos perdirbimo pramonė sudaro didelę dalį. Naftos apdirbimo eksportas sudaro apie 23 proc. eksporto, tačiau įtaka bendrajam vidaus produktui yra mažesnė. Pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“ perdirba didžiulę dalį naftos, tačiau prideda pridėtinės vertės palyginti nedaug“, – sakė G.Nausėda.
Naftos apdirbimo sektorius sudaro tik apie 2 proc. BVP, tuo metu visa apdirbamoji pramonė sudaro apie 20 proc. Nors sektorius yra didelis mokesčių mokėtojas, tokie mokesčiai kaip PVM ar akcizas būtų mokamas ir tuo atveju, jeigu Lietuvoje nebūtų įmonės „Orlen Lietuva“, – šie mokesčiai būtų mokami už importuojamus naftos produktus.
Tiesa, pramonė svarbi regionui išlieka kaip pelno mokesčio mokėtoja, be to, svarbūs užsakymai, kuriuos bendrovė teikia regionui.
„Viena vertus, tai yra objektyvi situacija, kuri susiklostė dėl to, kad tokia yra tarptautinė naftos rinka, be to, skalūnų dujų revoliucija daro didelę įtaką. Kita vertus, dramatizuoti pasekmių Lietuvos pramonei nederėtų“, – sakė G.Nausėda.
