Kaip pabrėžia viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Nocius, kaimynės stoja į konkurencinę kovą tiek dėl aukštųjų technologijų ar paslaugų centrų, tiek dėl investicijų į tradicinę gamybą, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis dvišalę partnerystę pastebi įgyvendinant Lietuvos elektros jungties su Švedija projektą. Latvija anksčiau teigė dalyvausianti ir atominės elektrinės statyboje Lietuvoje. Bet, kaip pastebima, kuo toliau, tuo šis projektas tampa aktualesnis tik Lietuvai ir mažiau patrauklus kaimynams.
„Toje pačioje energetikoje konkuravimo daugiau nei bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, gana aršiai ginčijamasi, kur turėtų būti dujų importo terminalas. Kiekviena šalis tempia antklodę į savo pusę“, – pabrėžia R.Rudzkis.
Jis pastebi, kad dėl dujų terminalo Latvija turi svarių argumentų: jie valdo didesnį pajūrį ir, skirtingai nei Lietuva, turi dujų saugyklų. Tačiau Lietuvai toks projektas taip pat svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis santykius su Latvija vertina dvejopai. Pasak jo, įgyvendinant projektus, kuriais suinteresuotos abi šalys, tarpusavio dialogas iš tiesų yra gana stiprus. Klaipėdos uostas konkuruoja su Latvijos uostais. Šiuo atveju ta konkurencija, matyt, yra neišvengiama.
„Klaipėdos uostas konkuruoja su Latvijos uostais. Šiuo atveju ta konkurencija, matyt, yra neišvengiama. Mūsų geografinė padėtis panaši ir laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas“, – sako ministras.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad abi šalys yra pernelyg mažos bendrame Europos žemėlapyje, tad rimtos konkurencijos jis neįžvelgia.
Pasak jo, kaimynės turėtų dažniau jungtis, vykdydamos bendrus projektus.
