Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviai darbu nepatenkinti labiausiai iš Baltijos šalių

Serganti moteris
Fotolia nuotr. / Serganti moteris
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje bendras dirbančiųjų asmenų įsitraukimo indeksas, kuris matuoja, kiek žmogus yra atsidavęs darbui, nuo 2012 m. paaugo trimis punktais. Tačiau pagal darbuotojų tipus Lietuvoje didesnę dalį vis dar sudaro nemotyvuoti ir nepatenkinti darbu gyventojai. Latvijos ir Estijos rodikliai yra aukštesni nei mūsų šalyje. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT vykdomas šalies darbuotojų lojalumo indekso tyrimas.

„Šiemet bendras visų Lietuvos darbuotojų įsitraukimo indeksas siekia vidurkį – 50 punktų. 2012 m. Lietuva dar nebuvo pilnai atsigavusi po ekonominės krizės, todėl daugumoje darboviečių buvo taupoma, darbuotojai nesulaukdavo papildomos motyvacijos. Šiuo metu situacija darbo rinkoje keičiasi ir artėjame prie darbo rinkos, kai darbuotojas drąsiau gali keisti darbo vietą, ieškoti įmonės, kurioje jam gera dirbti. O ir įmonės skiria daugiau resursų investuoti į vertingų specialistų išlaikymą ir motyvaciją. Nereikėtų atmesti ir prielaidos, kad prie to prisidėjo ir nuo šių metų pradžios padidėjusi minimali alga“, – teigė TNS LT tyrimų ekspertė Edita Palskė.

Tuo metu kaimynų latvių įsitraukimo indeksas didesnis už lietuvių ir siekia 56, estų – 63. Tačiau, pasak tyrimų ekspertės E. Palskės, negalima vienareikšmiškai teigti, jog tam įtakos padarė tik geresnės darbo sąlygos.

Pagal darbuotojų tipus Lietuvoje vis dar dažniausiai sutinkami atsiskyrėlių tipo nusivylę darbuotojai, kurie yra nemotyvuoti ir nepatenkinti darbu. Tokių darbuotojų neskatina darbinė aplinka, neretai jie tampa negatyvios atmosferos šaltiniu darbovietėje. Tačiau, lyginant su 2012 m., šiemet tokių darbuotojų sumažėjo – nuo 51 proc. iki 43 procentų.

Dešimtadalis dirbančiųjų per pastaruosius du metus perėjo į gyventojų tipą. Šiuo metu jį sudaro apie 34 proc. dirbančių lietuvių. Tai darbuotojai, kurie labai patenkinti darbu, orientuoti į saugumą ir suteikiantys įmonei stabilumo, tačiau jų nemotyvuoja įmonės sėkmė ar kolegos. Vadovams reikėtų papildomų pastangų tokius darbuotojus nukreipti.

Likusioji dirbančiųjų dalis – vedliai ir kritikai, kurie yra motyvuojami aplinkos. Vedlių tipui priklauso 13 proc. šalies darbuotojų. Tai save su įmone identifikuojantys, lojalūs jai asmenys. Tokie darbuotojai tiki įmonės vizija ir jos konkurencingumu, savo iniciatyva tokie asmenys sugeba įkvėpti ir motyvuoti kolegas.

Mažiausią, apie 10 proc. Lietuvos darbuotojų dalį, sudaro kritikų tipo asmenys. Šiam tipui priklausantys darbuotojai yra individualistai, suinteresuoti tik savo asmeniniu augimu, jie kritiški ir jiems sunku vadovauti. Esant palankiai progai, jie pasirengę keisti darbą. Tačiau įmonei naudinga, kad nedidelė jos darbuotojų dalis būtų kritikai – šie darbuotojai duoda impulsus įmonės pokyčiams.

„Darbuotojų pasitenkinimas, kuris daro įtaką įsitraukimui, išliko labai panašus, tačiau reikšmingai sumažėjo nepatenkintųjų dalis – 2012 m. jų buvo 18 proc., šiemet – 13 proc. Įsitraukimas, kurį sudaro darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas, didžiausiuose penkiuose Lietuvos miestuose, lyginant 2012 m. ir 2014 m. duomenis, išliko stabilus, tačiau žymiai pagerėjo kitose, mažesnėse vietovėse“, – sakė E. Palskė.

Didžiausią šuolį šiemet padarė moterys – šiemet jų įsitraukimo rodiklis, lyginant su 2012 m. duomenimis, paaugo net 5 punktais ir siekia 51. Vyrų įsitraukimas liko beveik stabilus – nuo 47 pakilo iki 48.

Analizuojant amžiaus grupes, matyti tendencija, jog kuo jaunesnis darbuotojas, tuo jis labiau įsitraukęs.

Įsitraukimas skiriasi ir matuojant pagal asmens pareigas – labiau įsitraukę ir atsidavę darbui yra specialistai. Jų įsitraukimo indeksas, priklausomai nuo užimamos pozicijos, svyruoja tarp 52-67 punktų. Mažiausias atsidavę darbui – darbininkai, kurių indeksas siekia 42.

Tuo metu kaimynų latvių įsitraukimo indeksas didesnis už lietuvių ir siekia 56, estų – 63. Tačiau, pasak tyrimų ekspertės E. Palskės, negalima vienareikšmiškai teigti, jog tam įtakos padarė tik geresnės darbo sąlygos.

„Palyginus daugumą analogiškų tyrimų Baltijos šalyse, pamatysime, jog lietuviai beveik visada savo situaciją vertina kiek pesimistiškiau nei kaimynai ar kitos Europos valstybės. Pavyzdžiui, klientų pasitenkinimo tyrimuose lietuviai irgi linkę turėti žemesnius rodiklius nei latviai ar estai, todėl galima teigti, kad reali situacija pastaraisiais metais darbo rinkoje yra panaši, o skirtumą nulemia nacionaliniai žmonių ypatumai ir lietuvių kritiškumas sau ir kitiems“, – teigė E. Palskė.

Darbuotojų lojalumo indeksas skaičiuojamas pagal tarptautinės TNS kompanijos sukurtą TRI*M metodiką. Lietuvoje tyrimas atliktas 2014 m. vasario-kovo mėnesį. Jo metu apklausta 454 dirbančių Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką