Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviams labiausiai rūpi jų piniginė, mažiausiai – aplinkos tarša, švietimas ir pensijų sistema

2014-siais metais Lietuvos gyventojams svarbiausios sritys, kurios kels nerimą, bus pasirengimas euro įvedimui, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bei lėšų stygius kasdieniams reikalams - šias tris sritis „Aviva Lietuva“ atlikto 2014-ųjų metų gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo respondentai minėjo dažniausiai. Tyrimo duomenimis, mažiausiai nerimo lietuviams šiais metais kels aplinkos taršos klausimai, švietimo aktualijos ir pensijų sistema.
Dauguma Lietuvos gyventojų netaupo ir nesiskolina Kalėdoms, nors neretai išleidžia daugiau nei planavo.
Lietuviams labiausiai rūpi jų piniginė, mažiausiai – aplinkos tarša, švietimas ir pensijų sistema / 123rf.com nuotr.

Pasirengimą euro įvedimui kaip vieną iš trijų, tyrimo dalyvių nuomone, svarbiausių 2014 metais laukiančių sričių įvardijo 76 proc. respondentų, 67 proc. tyrimo dalyvių tarp savo pasirinkimų minėjo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, o 49 proc. respondentų teigė, kad lėšų stygius kasdieniams reikalams, šiais metais taip pat bus vienas iš aktualiausių klausimų.

„Įdomu tai, kad pensijų sistemą kaip nerimą kelsiančią sritį šiais metais nurodė tik maždaug dešimtadalis gyventojų. Tikime, kad tokie rezultatai rodo, jog atlikti pensijų sistemos pakeitimai ir veikianti naujoji pensijų kaupimo tvarka gyventojų jau dabar vertinama kaip sistemos stabilumo ir sotesnės senatvės pamatas“ , – teigė „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo rezultatai atskleidė ir tai, kad šiais metais Lietuvos gyventojai žada daugiau išleisti maistui, taip teigiančių buvo 82 proc. Transportui daugiau teigė skirsiantys 66 proc. respondentų, o savo pomėgiams daugiau išleis 52 proc. tyrimo dalyvių.

„Bendra ekonominė padėtis gerėja ir grįžtame į prieškrizinį lygį, todėl suprantama, kad žmonės po kelerių metų, kai reikėjo labiau spaustis, ieškos, kur bus galima „atsigriebti“ ir panaudoti savo padidėjusias finansines galimybes. Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad minėtų lėšų nukreipimas tik į trumpalaikes vartojimo paslaugas ar prekes nėra finansiškai logiškas žingsnis, nes jis nekuria papildomos pinigų vertės ir atsparumo finansiniam sunkmečiui, todėl susimąstyti kol kas verčia tai, kad tik 11 proc. Lietuvos gyventojų žada šiais metais skirti daugiau finansinio ateities pamato kūrimui“, – tyrimo rezultatus komentuoja A.Grabinskė.

Šiais metais Lietuvos gyventojai žada daugiau išleisti maistui.

Gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimas parodė, kad šiais metais avalynei ir aprangai 23 proc. moterų žada išleisti daugiau, kai taip sakančių vyrų buvo tik 7 proc. Išskirti galima tai, kad net 19 proc. vyrų ir tik 6 proc. moterų taupymui ir investavimui žada skirti daugiau savo lėšų. Įdomu ir tai, kad vyrai maždaug dešimtadaliu dažniau savo pomėgiams, pramogoms ir įvairiems renginiams lankyti žada išleisti daugiau nei moterys.

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovė „Aviva Lietuva“ nuo sausio 28 d. iki vasario 5 dienos organizavo gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimą, kurį atliko  rinkos tyrimų kompanija „Prime Consulting“. Apklausoje visoje Lietuvoje iš viso dalyvavo 507 žmonės, kurių amžius buvo nuo 20 iki 61 ir daugiau metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius