Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviški žiedai skęsta importo jūroje

Gėlės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Gėlės
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šalies gėlių augintojai ir prekeiviai savo rinką vertina nevienodai. Vieni jų teigia, kad krizė smogė ir gėlių verslui, kiti džiaugiasi padidėjusia apyvarta. Tačiau visi sutaria, kad olandiškomis bei kitų šalių pigesnėmis gėlėmis užversta rinka iškreipia konkurencines sąlygas.

Lietuvos dekoratyvinių augalų ir gėlių augintojų draugijos pirmininkas Alvydas Lukoševičius LŽ tikino, kad Lietuvoje gėlių užauginama labai mažai, o priežastį jis nurodė gana netikėtą – jo įsitikinimu, tai esąs lietuvių tingumas.

Importuoja net kardelius

„Mažiausiai užauginama skinamų žiedų, kiek daugiau – begonijų vazonuose ir balkono gėlių. Pastaruoju metu jau ir vasarą įvežama skinamų gėlių, net kardelių, ko Lietuvoje nėra buvę“, – kalbėjo jis. Pašnekovas mano, kad skintų gėlių daugiausia atvežama iš gretimos Lenkijos.

Pasak A.Lukoševičiaus, Lietuvoje užauginama vos 10 proc. visų šalyje parduodamų gėlių, įskaitant ir gėles vazonėliuose. Jo teigimu, labai daug išvežama sodinukų ir svogūnėlių – tulpių, kardelių, jurginų, taip pat daugiamečių gėlių. Daugiausiai gėlių eksportuojama į Rusiją, šiek tiek – į Latviją.

„Beveik visos šalyje užaugintos gėlės eksportuojamos į Rusiją, čia jų parduodami vienetai. Taip yra galbūt todėl, kad Lietuvoje niekas nenori dirbti, todėl keliai tampa atviri užsieniečiams“, – konstatavo jis. A.Lukoševičiaus manymu, pirkėjai dažniausiai renkasi užsienyje užaugintas gėles. Jis tikino, kad krizė gėlių rinką paveikė priešingai nei kitas šakas – esą ji pradeda atsigauti.

Sutaupė miestų želdinimui

Tačiau UAB „Kėdainių šiltnamiai“ direktorius Andrius Valevičius LŽ teigė, kad nors klientų nesumažėjo, bet jų perkamoji galia krito apie 30 procentų. O kainos, atsižvelgiant į sezoniškumą, šįmet nukrito nuo 30 iki 50 procentų.

Šios bendrovės klientai yra turgaus prekeiviai, specializuotos parduotuvės, prekybos centrai ir savivaldybės, kurios šįmet, A.Valevičiaus duomenimis, miestų želdinimui nupirko net 70 proc. mažiau gėlių nei paprastai.

„Sunku pasakyti, kur labiausiai krito prekyba gėlėmis. Gėlių augintojai apyvartos kritimą jaučia šiek tiek mažiau nei prekiautojai parduotuvėse ar turguose“, – konstatavo „Kėdainių šiltnamių“ direktorius. Daugiausia bendrovė parduoda tulpių, ypač žiemą, o pavasarį suaktyvėja prekyba lelijomis.

Beveik visos šalyje užaugintos gėlės eksportuojamos į Rusiją, čia jų parduodami vienetai. Taip yra galbūt todėl, kad Lietuvoje niekas nenori dirbti, todėl keliai tampa atviri užsieniečiams.

Tačiau prekyba gėlėmis krito ne vienodai. UAB „Žiežmarių gėlės“ vadybininkė Kristina Maselskienė LŽ patikino, kad pardavimas išliko panašus kaip ir ankstesniais metais, jis suaktyvėja prieš didžiąsias šventes. Jos teigimu, taikantis prie klientų ir ekonominių tendencijų, kainas teko šiek tiek sumažinti, tačiau tai daroma per įvairias prekybos akcijas. Ji pažymėjo, kad daugiausia gėlių nuperkama akcijų kainomis.

„Mes prekiaujame tik gėlėmis vazonuose, o paklausiausios yra žydinčios gėlės. Gėlėmis prekiaujame visoje Lietuvoje, ypač daug jų pristatome į prekybos centrus. Pastebėjome, kad daugiausiai gėlių nuperka Vilniuje ir Klaipėdoje, taip pat nemažai parduodame Panevėžyje bei Šiauliuose“, – pasakojo ji.

Nori lietuviškų tulpių

A.Valevičius pastebėjo, kad pastaruoju metu pirkėjams svarbesnė tampa kokybė, o ne kaina. Jis pasakojo, kad žmonės dažniau renkasi kokybiškas, nors brangesnes lietuviškas tulpes, nei pigesnes, tačiau greitai nuvystančias olandiškas. Pašnekovo teigimu, olandų gėlių augintojai pranašesni už lietuvius žemomis gėlių kainomis bei palankesnėmis jų auginimo sąlygomis. Anot „Kėdainių šiltnamių“ direktoriaus, olandai, žinoma, užaugina ir labai aukštos kokybės gėlių, tačiau jų kaina yra gerokai aukštesnė nei tų, kuriomis prekiaujama Lietuvoje, tad jų į Lietuvą praktiškai neatvežama – per brangios pirkėjams.

Tai, kad klientai pirmenybę teikia lietuviškiems žiedams patvirtino ir „Žiežmarių šiltnamių“ vadybininkė. Jos teigimu, nors bendrovė jaučia iš Olandijos atvežamų gėlių konkurencinį spaudimą, tačiau tikino taip pat pastebėjusi, kad pirkėjai linkę rinktis lietuviškas gėles.

Lietuvoje užaugintų gėlių, ypač šaltuoju metų sezonu, pasigenda gėlių salono „Florisima“ direktorius Rimantas Bobinas, kuris LŽ užtikrino, kad turėdamas pasirinkimą įsigyja lietuviškų gėlių, tačiau žiemos sezoną skinti žiedai dažniausia būna atvežti iš užsienio. Jo teigimu, to kiekio, kiek užauginama lietuviškų gėlių šaltuoju sezonu, nepakanka. „Gėles perkame tik iš Olandijos – dėl didžiausio jų siūlomo gėlių asortimento ir palankių kainų“, – aiškino jis.

UAB „Tarp gėlių LT“ salono komercijos direktorius Aidas Gaidys LŽ tvirtino, kad bendrovė pirkdama gėles orientuojasi ne į jų kilmę, bet į kokybę. „Gėles perkame ir lietuviškas, ir olandiškas, ir amerikietiškas. Tiesa, jų augintojai konkuruoja ne vienodomis sąlygomis, mat Olandijoje gėlėms taikomas 6 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), o Lietuvoje – 21 procento. Matyt, Lietuva yra labai turtinga šalis, kad neleidžia savo krašto gėlių augintojams prekiauti pigesnėmis gėlėmis“, – samprotavo A.Gaidys.

Pašnekovas patikino, kad žmonės perka gėles nepaisydami finansinių sunkumų, ypač per didžiąsias šventes. Tiesa, jis pripažino, kad gėlių parduoda 10–15 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Pasak A.Gaidžio, gėlių kaina šiek tiek kilo, nes šįmet PVM nuo 18 padidėjo iki 21 procento.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką