38 projektams atnaujinti iš ES fondų ir valstybės lėšų skirta 175,7 mln. litų. Jau vykdomi 32 projektai už 151,6 mln. litų. Šalies turizmui skatinti, šio sektoriaus paslaugoms kurti, infrastruktūrai plėsti pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą iš viso ketinama paskirstyti 808 mln. litų.
Svečius pasitiks varpų gaudesys
Daugelyje Europos šalių išlikusi sena tradicija svarbias šventes ar atvykstančius tolimų kraštų svečius pasitikti varpų gaudesiu. 2012–aisiais į Lietuvos sostinę atvykstančius svečius taip pat pasveikins Vilniaus universiteto (VU) komplekse esančios šv. Jonų bažnyčios varpinės varpai. Šio architektūrinio paveldo objekto restauracijai Ūkio ministerija skyrė 4,7 mln. litų 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos ir nacionalinio biudžeto lėšų.
Šv. Jonų bažnyčios varpinė jau dabar sulaukia didelio Vilniaus universitetą aplankančių turistų, mokslininkų, užsienio valstybių delegacijų dėmesio„Šv. Jonų bažnyčios varpinė jau dabar sulaukia didelio Vilniaus universitetą aplankančių turistų, mokslininkų, užsienio valstybių delegacijų dėmesio. Deja, dėl techninės būklės turistai į šį objektą ilgus metus buvo neįleidžiami. Tikime, jog atlikti varpinės tvarkomieji statybos darbai leis atkurti jos autentiškumą, užtikrinti VU Architektūrinio ansamblio lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių skaičiaus augimą“, – sako Algimantas Lipinaitis, VU strateginės plėtros skyriaus vedėjas.
Šv. Jonų bažnyčios varpinė, statyta XVII a., yra aukščiausias Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio, taip pat ir Vilniaus senamiesčio statinys. Joje dera renesanso ir vėlyvojo baroko architektūra. Po 1737 metais gaisro varpinė paaukštinta, dabar jos aukštis siekia 63 metrus. Dar 6,2 metrus aukščio prideda virš varpinės iškilęs kryžius. Antrojo pasaulinio karo metais sugriauta varpinė buvo restauruota 1955–1957 metais.
Tikimasi, kad ilgus metus turistams neprieinama ir nenaudojama varpinė po rekonstrukcijos prisidės prie Vilniaus, kaip turizmui ir verslui palankaus miesto, pristatymo. Varpinėje bus įrengtos VU Bibliotekos Mokslo muziejaus ekspozicijos, apžvalgos aikštelė. Vienintelė Lietuvoje Fuko švytuoklė bus prieinama turistams ištisus metus.
Tvarkomas neorenesanso palikimas
Trakai neįsivaizduojami be Užutrakio dvaro sodybos – vieno gražiausių XIX–XX amžiaus dvarų pavyzdžių Lietuvoje. Tai unikalus gamtos ir kultūros paveldo ansamblis, pristatantis Lietuvą Europai ir visam pasauliui.
1897 metais Užutrakį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Architektas Juzefas Husas suprojektavo neorenesansinio stiliaus rūmus su terasa, kurie buvo pastatyti 1896–1901 m. ir tapo dvaro sodybos kompoziciniu centru. Originalų Užutrakio parką sukūrė žinomas visoje Europoje kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė.
Kai kurie dvaro pastatai pastaraisiais metais buvo nenaudojami. Juos ketinama rekonstruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms. „Restauruojama ir lankytojams pritaikoma dalis arklidžių“, – sakė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos Užutrakio dvaro sodybos skyriaus kultūros projektų vadovė Justė Janulevičiūtė.
Vis dėlto, jos teigimu, šiuo metu didžiausias dėmesys yra skiriamas sodybą supančiam parkui. „Tvarkomi parteriai, ežero terasa, ant kurios bus atkurti paviljonai, atkuriami trys tvenkiniai. Restauruojama ir naudojimui pritaikoma dalis arklidžių. Jose visų pirma bus padaryti tualetai, nes dabar parke nėra jų. Tvarkomi lauko inžineriniai tinklai, kad būtų galima tuos pačius tualetus naudoti, atlikti laistymo darbus parteriuose“, – vardijo J.Janulevičiūtė.
Užutrakio dvaro sodybos pritaikymui turizmui skirta 7,9 mln. litų. Rekonstrukcijos darbus, pasak kultūros projektų vadovės, tikimasi baigti iki kitų metų sausio. „Vaizdas pagražės, tada turėtų padaugėti ir lankytojų“, – vylėsi J.Janulevičiūtė.
Atnaujinamas Europos baroko perlas
Pažaislio Kamaldulių vienuolyno ansamblis – baroko paminklas, laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Jį XVII amžiaus antroje pusėje pastatė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas.
Unikalia architektūra pasižymintį Pažaislio vienuolyno ansamblį per metus aplanko apie 85 tūkst. turistų ir tikinčiųjų iš viso pasaulio – Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, JAV, Kanados, Prancūzijos, Rusijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių.
Po renovacijos įrengsime nakvynei tinkamus kambarius, svečių maitinimo patalpas. Tai atvers galimybes priimti atvykstančius piligrimus bei turistus ištisus metus, – L.E.Šicaitė„Sezono metu sulaukiame po 30–40 piligrimų per dieną. Deja, iki šiol neturėjome tinkamų sąlygų apgyvendinti vienuolyno svečius, pasirūpinti būtiniausias jų patogumais. Po renovacijos įrengsime nakvynei tinkamus kambarius, svečių maitinimo patalpas. Tai atvers galimybes priimti atvykstančius piligrimus bei turistus ištisus metus“, – sakė Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji sesuo Ligija Edita Šicaitė.
Tikimasi, kad po renovacijos, kuri turėtų būti baigta iki 2012 metų, piligrimų srautas dar padidės, kadangi tai bus vienas iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių vienuolynų, kuriame būtų teikiamos kompleksinės kultūrinio turizmo paslaugos. Vienuolyno svečių namuose bus įrengta 14 kambarių, kuriuose vienu metu bus galima apgyvendinti 47 svečius. Planuojama įrengti dvi konferencijų sales, kuriose vyks edukaciniai ir kultūros renginiai.
Taip pat numatoma restauruoti palėpę, rūsius, keisti ir restauruoti langus, duris, restauruoti ir konservuoti vertingąsias pastato savybes, sutvarkyti pastato pamatus, keisti lauko inžinerinius tinklus, įdiegti modernias inžinerines sistemas, sutvarkyti svečių namų aplinką. Tam tikslui Ūkio ministerijos sprendimu, vienam iš centinių Kamaldulių vienuolyno svečių namo renovacijai skirta daugiau nei 9 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.
„Sušildys“ muziejaus Mosėdyje patalpas
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus yra bene svarbiausias objektas Mosėdyje, pritraukiantis daugybę turistų. Muziejuje saugomi ir populiarinami įdomiausi, mokslui vertingiausi Lietuvos rieduliai. Čia atskleidžiama jų gamtinė įvairovė, prigimtis ir mokslinė pažintinė vertė.
Muziejus įsikūręs kultūros paveldo objekte – vandens malūne. Kai kurios jo patalpos iki šiol buvo nešildomos. O vidaus ekspozicija, nors ir parengta profesionaliai, tačiau gerokai pasenusi – jai trūksta stilizuoto dizaino, naujų technologijų diegimo.
Kaip sakė Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus, panaudojant 0,7 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos lėšų, muziejuje bus įrengtas geoterminis šildymas „Dabar ir žiemą visas muziejus bus šiltas, o anksčiau kai kurias ekspozicijų sales tekdavo šildyti šildytuvais“, – kalbėjo E.Razgus.
Taip pat, jo teigimu, ketinama įsigyti naujų baldų, stiklinių vitrinų, kuriose būtų galima eksponuoti turimas gėrybes, ir kitos specialiai muziejui reikalingos įrangos. Be to, bus sutvarkytas muziejų supantis parkas. „Šiemet lankytojų srautai sumažėję, bet tikimės, kad po rekonstrukcijos jie vėl padidės. Tiesa, kad žmonės sužinotų apie mūsų turimas naujoves, reikės šiek tiek laiko“, – sakė E.Razgus ir pridėjo, kad viena įspūdingiausių muziejaus ekspozicijų bus brangieji akmenys. Lankytojai galės pažiūrėti, kaip jie atrodo natūralūs, ir kaip – jau apdirbti, nušlifuoti.
Gintaro muziejus: pertvarkos ir išorėje, ir viduje
Palangos gintaro muziejų, kuriame eksponuojama visame pasaulyje unikalia laikoma gintaro kolekcija, drąsiai galima miesto vizitine kortele. Tačiau dabartinė avarinė muziejaus būklė riboja veiklos plėtrą.
Kaip sakė Lietuvos dailės muziejaus (LDM) (Palangos gintaro muziejus yra LDM padalinys – red.) vyriausiasis muziejininkas Saulius Striuogaitis, XIX a. pabaigoje statyti rūmai paskutinį kartą iš dalies rekonstruoti 1981 metais.
 |
| 15min.lt archyvo nuotr. /Gintaro muziejus |
2006 metais atlikus pastato būklės ekspertizę, nustatyta nemažai avarinės būklės požymių. O prieš 20 metų atnaujinta ekspozicija taip pat nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Kasmet augantis lankytojų srautas kelia muziejui naujus iššūkius ir skatina renovuoti muziejaus infrastruktūrą bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Dėl šios priežasties muziejaus rekonstrukcijai buvo skirta 2,9 mln. litų iš ES struktūrinių paramos fondų.
S.Striuogaičio teigimu, pirmiausia už šias lėšas bus likviduota avarinė pastato būklė. „Vietomis aptrupėjusios sienos, yra bėdų su stogu. Taip pat būtina modernizuoti balkonus. Juose ketinama įrengti apžvalgos aikšteles, kurios bus prieinamos lankytojams“, – sakė LDM vyriausiasis muziejininkas. Jis pridėjo, kad taip ruošiamasi atlikti kaminų, rūsio pamatų, terasos balkonų remontą, restauruoti kartušus, langinių apkaustus. „Taip pat bus restauruotos vazos, o trūkstamas ketinama pagaminti. Ant šiaurinės rūmų terasos prie grafų Tiškevičių iki I pasaulinio karo buvo 24 vazos: iš jų 8 buvo su legenda apie Heraklį ir jo moteris, 16 vazų puoštų akanto lapais su panų galvomis“, – vardijo S.Striuogaitis.
Muziejininkas sakė, kad už ES lėšas taip pat planuojama įsigyti naujų modernių vitrinų, su mikro klimatu bei specialiu apšvietimu. Jose bus galima eksponuoti žymiai daugiau gintaro dirbinių, nei eksponuojama dabar.
 |
