Euro įvedimui Lietuvoje šiemet spalį nepritarė 49 proc. apklaustųjų – 6 procentiniais punktais daugiau nei pernai birželį, tuo tarpu bendros ES valiutos įvedimą remiančių gyventojų gretos šiuo laikotarpiu sumažėjo 4 procentiniais punktais iki 43 procentų.
RAIT duomenimis, euro įvedimui dažniau nepritaria vyriausi respondentai (65–74 metų amžiaus), taip pat darbininkai, ūkininkai ir pensininkai.
Euro įvedimui dažniau nepritaria vyriausi respondentai (65–74 metų amžiaus), taip pat darbininkai, ūkininkai ir pensininkai.
Nepritariančių euro įvedimui Lietuvos gyventojų dalis yra didžiausia, o pritariančių – mažiausia nuo 2006 metų kovo, kai BNS užsakymu buvo atlikta pirmoji tokia RAIT gyventojų apklausa. Daugiausiai gyventojų euro įvedimą rėmė 2007 metų kovo mėnesį, kai jų dalis siekė 59 procentus.
Už kuo greitesnį euro įvedimą šiemet pasisakė 14 proc. apklaustų gyventojų, tuo tarpu pernai birželį jų buvo 15 procentų. Kuo greitesniam euro įvedimui šiemet dažniau buvo linkę pritarti 15–24 metų asmenys, moksleiviai bei studentai.
Euro įvedimui ne anksčiau kaip po penkerių metų pritaria 15 proc. gyventojų (6 procentiniais punktais mažiau nei pernai birželį), 14 proc. apklaustųjų teigė, kad pritaria euro įvedimui ne anksčiau kaip po dešimties metų (3 procentiniais punktais daugiau).
Bendros ES valiutos įvedimui ne anksčiau kaip po penkerių metų dažniau pritaria didžiausias pajamas vienam namų ūkio nariui per mėnesį (daugiau nei 1,1 tūkst. litų) gaunantys tyrimo dalyviai, taip pat vadovai, įmonių savininkai ir tarnautojai, ne anksčiau kaip po dešimties metų – daugiau nei 1,1 tūkst. litų per mėnesį vienam namų ūkio nariui gaunantys gyventojai, taip pat specialistai.
9 proc. apklaustųjų šiemet nepareiškė nuomonės dėl euro įvedimo.
RAIT spalio 2–18 dienomis apklausė 1023 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų.
