Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos atlikėjai: lįsti į šešėlį ar emigruoti?

migracija
G.Savicko/BFL nuotr. / Emigracija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasikeitusi mokesčių politika, sumažintas kultūros projektų finansavimas, nykstančios kompensacijos už kūrinių kopijavimą, nepakankama teisių apsauga prie sienos remia šalies atlikėjus. Ne vienas iš jų rimtai svarsto galimybę emigruoti ar bent iš dalies slėpti pajamas, kad galėtų normaliai pragyventi.

Amberlife'as, Steponas Januška, Andrius Kulikauskas, Neda Malūnavičiūtė, Aistė Smilgevičiūtė, Gediminas Storpirštis ir daugelis kitų žinomų šalies atlikėjų, muzikantų, aktorių, teisininkų, mokslininkų bei valdžios atstovų apie tai kalbėjo trečiadienį vykusioje diskusijoje „Ar gera būti atlikėju Lietuvoje?“.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) organizuotame renginyje atlikėjai kritiškai vertino kūrybinę veiklą žlugdančią mokesčių politiką, nesąžiningus renginių organizatorius, taip pat atsainų kai kurių valstybės institucijų požiūrį į jų teises ir teisėtus interesus.

„Sunkmetis ir pasikeitę įstatymai palietė daugelį darbuotojų, tačiau itin skaudžiai tai atsiliepė atlikėjams, kurie neturi nuolatinių pajamų ir gyvena iš pavienių projektų. Per pastaruosius metus jų gerokai sumažėjo. Be to, projektų užsakovai ir vykdytojai kreivai žiūri į tuos atlikėjus, kurie prašo „balto“ atlygio. Taigi jie verčiami lįsti į šešėlį“, – sako AGATA direktorė A.Masalskytė.

Jos teigimu, šiuo metu itin sunkiai sekasi tiems, kas užsiima nekomerciniais projektais, pavyzdžiui, kuria ir atlieka nepopuliariąją muziką. Dalyvauti pigiuose televizijos projektuose jiems nesinori, o leisti muzikos albumą savarankiškai ir tikėtis bent šiokios tokios grąžus – vargiai įmanoma.

Be daugelio diskusijos klausimų, aptartos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos dėl kompensacijų už kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas.

„Atlikėjai nesitiki daug uždirbti iš kompensacijų. Tačiau svarbus pats principas, kad už atliekamų kūrinių kopijavimą turi būti teisingai atlyginta. Deja, iki šiol vis mažesnės kompensacijos, pagal pasenusius įstatymus renkamos tik už tokias pasenusias laikmenas kaip vaizdo ir garso kasetės, CD ar DVD“, – aiškina AGATA vadovė.

Diskusijos dalyviai nutarė kreiptis į naują kultūros ministrą ir prašyti paramos dėl spartesnio įstatymo pataisų priėmimo. Taip pat nuspręsta rudenį surengti susitikimą su Seimo nariais ir kitais valdžios atstovais, kad šie paaiškintų, kodėl šitaip diskriminuojami atlikėjai bei kiti kūrėjai.

Be atlikėjų ir AGATA atstovų, diskusijoje dalyvavo Mykolo Romerio universiteto docentė Jūratė Usonienė, advokatė Vilija Viešūnaitė, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus specialistė Martyna Gudaitė, muzikos leidybos įmonių atstovai.

Diskusija surengta iš lėšų, kurios atlikėjams mokamos kaip kompensacijos už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką