Palyginimui: vasario mėnesį Lietuvos bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet ūgtelės 0,5 proc., o kitais metais – 3,4 proc.
„Pagal ketvirtinius BVP pokyčius po nedidelio augimo 2009 m. antrąjį pusmetį 2010 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ūkis sumenko. Tačiau to ir buvo tikėtasi įvertinus neigiamą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo poveikį šalies ekonomikai. Numatoma, kad jau nuo antrojo ketvirčio Lietuvos ekonomikos augimas bus tvaresnis“, – teigiama išplatintame pranešime.
Nors, palyginti su vasario mėnesiu, Lietuvos bankas nepakeitė šių metų BVP augimo prognozės, pabrėžiama, kad tokiam ekonominės raidos scenarijui kyla rizika, nenumatyta anksčiau. Ekonominis aktyvumas esą gali būti silpnesnis dėl mažesnio nei tikėtasi privataus vartojimo ir atsiradusios įtampos finansų rinkoje, susijusios su Graikijos ir tam tikrų kitų valstybių viešųjų finansų būkle.
Atsigavimą skatins eksportas
Kaip teigiama banko pranešime, pagrindinis Lietuvos ūkio atsigavimo veiksnys bus atvirasis sektorius – realusis eksportas šiemet ir 2011 metais turėtų padidėti atitinkamai 7,1 proc. ir 4,2 proc.
2009 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos realusis eksportas buvo mažiausias dabartinio nuosmukio laikotarpiu (maždaug 2005–2006 m. lygio), bet vėlesniais ketvirčiais jau didėjo.
„Optimizmo teikia kol kas gerinamos svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių Europos Sąjungoje ir Rusijos ekonominio augimo prognozės. Palankių eksporto tendencijų leidžia tikėtis ir Lietuvos rinkos dalių pagrindiniuose eksporto regionuose kaita: 2009 m. pirmąjį pusmetį sumenkusios Lietuvos rinkos dalys antrąjį pusmetį padidėjo ir siekė arba net viršijo 2007–2008 m. lygį“, – rašoma pranešime.
Privatus vartojimas mažės
Lietuvos bankas numato, kad ūkio atsigavimą šiais metais slopins vidaus paklausa. „Privatus vartojimas 2010 m. turėtų sumažėti 7,9 proc., nes gyventojų išlaidų didėjimą stabdys aukštas nedarbo lygis, tebemažėjantis darbo užmokestis ir vis dar griežtos skolinimo sąlygos“, – teigiama pranešime.
Vartojimo augimo tikimasi tik kitais metais, susiklosčius palankesnei situacijai darbo rinkoje ir pagerėjus gyventojų lūkesčiams. Investicijų lygis 2010 metų antrąją pusę stabilizuosis, o 2011-aisiais augs gana sparčiai – 11,6 proc., tačiau pasieks tik maždaug 2005 metų lygį.
Nedarbo lygis stabilizuosis
Palyginti su vasario mėnesiu, Lietuvos bankas numato maždaug toks pat nedarbo lygį: 17,1 proc. 2010 metais ir 15,9 proc. kitąmet. Nedarbo rodiklį gali kilstelėti 2010 metų antrąjį ketvirtį labai suaktyvėjusi bedarbių registracija darbo biržose, paplitus informacijai apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurias turi mokėti neregistruoti bedarbiai.
Prognozuojama, kad nedarbas stabilizuosis 2010 metų viduryje, o vėlesniais ketvirčiais pamažu mažės.
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį kompensacija vienam dirbančiajam sumažėjo labiau nei tikėtasi vasarį, todėl prognozuojamas šiek tiek didesnis šio rodiklio nuosmukis 2010 metais.
Manoma, kad darbo užmokestis stabilizuosis šių metų viduryje, nors dėl ankstesnio mažėjimo metinis nuosmukis tebebus didelis. Šiemet, kitaip nei praėjusiais metais, didesnę įtaką tam turėtų daryti darbo užmokesčio mažėjimas valstybiniame sektoriuje. Kompensacija vienam dirbančiajam šiek tiek padidės (2,9 proc.) tik 2011 metais.
Infliacijos prognozės nekito
Palyginti su vasario mėn., šių ir kitų metų infliacijos prognozės beveik nekito: manoma, kad 2010 ir 2011 m. vartotojų kainos ūgtelės atitinkamai 0,4 ir 1,7 proc. Kainų didėjimą Lietuvoje labiausiai lems energijos ir maisto produktų kainų augimas pasaulio rinkose.
2010 metų pirmąjį ketvirtį pasaulinė naftos kaina litais buvo apie 60 proc., maisto – apie penktadaliu didesnė nei prieš metus, o gerėjantys pasaulio ekonomikos atsigavimo lūkesčiai neleidžia tikėtis smarkesnio žaliavų kainų kritimo ir artimiausiu metu.
Bendrąją infliaciją mažins rinkos paslaugų ir pramoninių prekių kainų, kurios labiausiai priklauso nuo vidaus paklausos, pokyčiai. Administruojamosios kainos, be smarkiai išaugusių elektros kainų uždarius Ignalinos atominę elektrinę, turėtų likti santykinai stabilios, nes kitų administracinių sprendimų, kurie galėtų turėti didesnę įtaką, kol kas nepriimta. Tačiau daugiau nei prognozuota augant energetinių išteklių kainoms administruojamosios kainos gali padidėti.
