Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos bankas imasi iniciatyvos įtvirtinti atsakingojo skolinimo principus

Vitas Vasiliauskas
Lietuvos banko nuotr. / Vitas Vasiliauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos bankas (LB), siekdamas užtikrinti finansų sistemos tvarumą bei šalinti priežastis, kurios galėtų kelti naujas grėsmes jos stabilumui, imasi iniciatyvos įtvirtinti atsakingojo skolinimo praktiką. Banko paruoštas Atsakingojo skolinimo gairių projektas artimiausiu metu bus pateiktas Lietuvos bankų asociacijai. Jį taip pat ketinama aptarti su Lietuvos bankų klientų asociacijai, teigiama LB išplatintame pranešime spaudai.

„Šį dokumentą kūrėme kaip rinkos drausminimo instrumentą, kaip priešnuodį finansinei trumparegystei bei naujiems „burbulams“ ir kaip priemonę, padėsiančią apsaugoti mažiau ekonomikos žinių turinčius vartotojus nuo jiems pernelyg sunkios finansinių įsipareigojimų naštos“, – komentavo siūlomas gaires LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, dokumento paskirtis – riboti sisteminę riziką, apsaugoti rinką nuo neadekvačių nekilnojamojo turto kainų pokyčių ir pernelyg spartaus paskolų portfelio augimo bei perteklinės rizikos koncentracijos.

LB parengtų Atsakingojo skolinimo gairės turėtų būti taikomos visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms – šalies bankams, užsienio bankų filialams, kredito unijoms.

LB parengtų Atsakingojo skolinimo gairės turėtų būti taikomos visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms – šalies bankams, užsienio bankų filialams, kredito unijoms.

Gairių projekte siūlomas maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis. Tai reiškia, kad suteikiamos paskolos dydis neturėtų viršyti 85 proc. už ją įgyjamo turto vertės. Dar konservatyvesnis santykis taikytinas tais atvejais, kai skiriasi paskolos ir paskolos gavėjo pajamų valiuta. Griežtesnius ribojimus numatoma taikyti ir paskoloms, kurių gavėjai perka ne pirmąjį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, taip pat paskoloms, už kurias ketinama pirkti ne Europos ekonominėje erdvėje esantį nekilnojamąjį turtą.

LB siūlymu, komercinės paskirties nekilnojamo turto projektams vystyti teikiama paskola neturėtų viršyti 75 proc. projekto vertės, o kreditų, suteikiamų žemės ūkio paskirties sklypams įsigyti, kai numatoma keisti žemės paskirtį, dydis neturėtų perkopti 40 proc. įgyjamo turto vertės. 

Gairėse taip pat apibrėžiami paskolos gavėjo vertinimo kriterijai, pateikiami paskolos, jos grąžinimo įmokos ir skolininko pajamų santykio dydžiai, kuriais teikdamas paskolą turėtų vadovautis bankas. V.Vasiliausko vertinimu, paskolos gavėjo mokumas, jo pajamų tvarumas bei galimybės grąžinti paskolą uždirbamais pinigais, o ne parduodant įkeistą turtą, yra itin svarbus atsakingo skolinimo principas.

„Paskola – tai sandoris, kuriame dalyvauja mažiausiai dvi šalys, ir abiem privalomas apdairumas bei atsakomybė, – sakė V.Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad kredito įstaiga turėtų informaciją paskolos gavėjui pateikti raštu, protingais terminais ir „draugiška“ vartotojui forma, kad kiekvienas paskolos gavėjas turėtų galimybę palyginti alternatyvius pasiūlymus bei pasirinkti jam tinkamiausią sprendimą ir prisiimti atsakomybę už jį. Todėl LB parengtame dokumente taip pat apibrėžiama, kokią informaciją kredito įstaiga privalės pateikti paskolos gavėjui, kad padėtų jam atsakingai įvertinti prisiimamus įsipareigojimus bei savo galimybes juos įvykdyti.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką