„Tiek šiuo metu, tiek kitų metų pradžioje galimybės vykdyti Mastrichto kriterijus yra gana palankios“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė, kad sutrukdyti euro įvedimui gali įvairios kompensacijos gyventojams.
„Valdybos pirmininkas (Vitas Vasiliauskas – BNS) jau yra sakęs, kad politikų sprendimai dėl kompensacijų yra viena grėsmių, kuri gali nubaidyti eurą“, – spaudos konferencijoje sakė R.Kuodis.
„Vidutinė metinė infliacija šiuo metu yra 1,6 proc., kitąmet numatoma 1 proc. (pirmąjį ketvirtį – BNS), ir tai mažiau, nei prognozuojamas konvergencijos kriterijus, kuris bus apie 2 proc.“, – pridūrė R.Rodzko.
Anot jos, pasaulinės žaliavos kainos sudaro palankias galimybes infliacijai.
„Labai palankios žaliavų kainų tendencijos, o Lietuvoje šių tendencijų įtakojamos infliacijos dalys sudaro nemažą dalį. Naftos kainos krito, maisto kainos turi mažėjimo tendenciją“, – tikino banko atstovė.
Pasak jos, Lietuva turėtų atitikti ir fiskalinio deficito reikalavimus – jis šiemet neturėtų viršyti 3 proc.
„Numatome, kad 2013 valdžios sektoriaus deficitas bus 2,9 proc. (...) Tai tik kiek mažiau nei 3 proc. – galimybės atitikti konvergencijos kriterijus gana geros, tačiau rizikų šiek tiek yra, tad svarbu žiūrėti ne tik į 2014 metų pradžios duomenis, bet ir į jų tvarumą 2014 metų pabaigoje ir 2015 metais“, – teigė R.Rodzko.
Ji sakė, kad nors deficitas šiemet ir siekia beveik 3 proc., galimybė, kad jis bus viršytas – menka: „Mes lygiai taip pat matome, kad tas rezervas yra labai nedidelis, bet kadangi yra vos ne metų pabaiga, tai tos prognozės yra gana patikimos. Yra visos prielaidos, kad galutinis rezultatas toks ir būtų – neviršytų tų 3 proc.“
Kitąmet, anot jos, fiskalinis šalies deficitas turėtų būti 2,1 proc.
Lietuvos bankas ketina pradėti skelbti nuolatinę informaciją apie Lietuvos atitikimą Mastrichto kriterijams.
Lietuva eurą įsivesti ketina 2015 metais.
