LB ketinamos patvirtinti griežtesnes būsto paskolų išdavimo taisyklės numato, kad leidžiama suteikti ne didesnę kaip 85 proc. būsto vertės siekiančią paskolą ir įsitikinti, kad likusi dalis sumokama ne iš skolintų lėšų, o būsto įmoka turės būti ne didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų.
Šiuo metu kai kurie bankai išduoda ir didesnes paskolas – finansuoja iki 90 proc. būsto vertės. Anot bankų atstovų, pakeistos žaidimo taisyklės smogs norintiems įsigyti pirmąjį būstą.
„Jei šeima ketina pirkti 300 tūkst. litų vertės būstą, šiuo metu jai reikia turėti 30 tūkst. litų santaupų. Padidinus mažiausią pirminio įnašo dydį, jau reikėtų turėti 45 tūkst. litų santaupų.
Todėl būsto įsigijimą kuriam laikui gali tekti nukelti, nes tokiam įnašui sutaupyti reikės daugiau laiko“, – svarstė „Nordea Bank Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas.
Vis dėlto daugelio komercinių bankų atstovai nelabai prieštarauja naujoms taisyklėms: esą jų reikia, kad būtų išvengta naujo būsto kainų burbulo.
„Bankai kalba, kad dabartines palyginti griežtas sąlygas nusiteikę išlaikyti gana ilgai“, – sakė agentūros „Newsec/Re & Solution“ investicinių sandorių paslaugų grupės vadovė Neringa Rastenytė.
Kovą ir balandį buvo pasiektas pastaraisiais metais išduotų būsto paskolų rekordas – kas mėnesį jų išdalyta po maždaug 130 mln. litų. Nuo praėjusių metų vidurio per mėnesį jų buvo išduodama trečdaliu mažiau.
Būsto pardavėjai skuba tikinti, kad naujieji ribojimai būsto pirkėjų srauto nesumažins, todėl būsto kainos nekris. Atvirkščiai – prognozuojama, kad būstas bet kuriuo atveju brangs.
„Ober-Haus“ apskaičiavo, kad per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo vos 0,4 proc.
Tuo tarpu, atsižvelgus į infliaciją, realus kainų pokytis neigiamas: jos nukrito 4,3 proc.
