Diskusijos dalyviai sutiko, jog didžiausios bėdos kils ne didiesiems prekybos centrams, o smulkiesiems verslininkams. Būtent jiems gali būti finansiškai skaudžiausia keičiant techninę įrangą, juos gali būti sudėtinga kontroliuoti ir paruošti euro įvedimui.
Visi žiūrės į didžiuosius
Euro įvedimo laikotarpiu daugiausia pažeidimų buvo nustatoma smulkaus verslo įmonėse: kavinėse, kirpyklose, automobilių servisuose.
Diskusiją rengusios asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigė, jog euro įvedimas yra istorinis įvykis: „Turime suprasti, kad visų akys bus nukreiptos į mus. Turime užtikrinti, kad vartotojai sausio 1 dieną nuėję apsipirkti nebūtų nemaloniai nustebinti.“
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius F.Petrauskas teigė, jog, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, euro įvedimo laikotarpiu daugiausia pažeidimų buvo nustatoma smulkiojo verslo įmonėse: kavinėse, kirpyklose, automobilių servisuose, kur euro įvedimo laikotarpiu kainos buvo keliamos nepagrįstai.
Lietuvoje ketinama pritaikyti Latvijoje pasiteisinusią priemonę, kai viešai paskelbiama šimto pagrindinių prekių kainų augimo statistika per pastaruosius 10 metų.
„Dėl didėjančių energijos, degalų kainų, darbo jėgos brangimo ir kitų sąnaudų daugelio prekių kainos palaipsniui augo beveik kasmet. Suprantama, kad dėl objektyvių priežasčių kai kurių prekių ir paslaugų kainos gali didėti ir šiemet, tačiau tikiuosi, kad svarbiausių prekių krepšelio kainų pokyčio viešas paskelbimas duos naudingos informacijos vartotojams ir kontroliuos verslininkus. Mūsų funkcija – apsaugoti vartotojus nuo pažeidimų, susijusių su kainų perskaičiavimu“, – sakė tarnybos vadovas.
Pasak jo, nesąžiningiems verslininkams bus skiriamos ir piniginės baudos, tačiau viešumas ir vartotojų pasitikėjimo praradimas gali būti skaudžiausia sankcija.
Siūlo ruoštis blogiausiam
Panašu, kad tikimybė, jog gausim bilietą į euro zoną, yra daugiau nei akivaizdi, – teigė V.Vasiliauskas.
Latvijos maisto prekybininkų asociacijos direktorius Noris Kruzinis siūlė tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam.
„Užduotys, kurias prekybininkai turėjo įveikti prieš euro įvedimą, nebus lengvos – kasų sistemų perprogramavimas, kainų lentynose pakeitimas, darbuotojų mokymai, pinigų srautų valdymas. Galiu drąsiai sakyti, jog svarbiausia tinkamai planuoti laiką ir numatyti tris žingsnius į priekį“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas teigė, jog bilietas į euro zoną jau beveik Lietuvos kišenėje: „Panašu, kad tikimybė, jog gausim bilietą į euro zoną, yra daugiau nei akivaizdi. Kol kas nėra biudžeto deficito rodiklių, bet atrodo, kad jie bus pakankamai žemi. Ruoštis reikia visu tempu. Dairymuisi per petį neturėtų būti vietos.“
Galutinis Lietuvos finansinių rodiklių vertinimas dienos šviesą išvys birželio pradžioje. Toliau bus euro zonos ekonomikos ir finansų ministrų sprendimas. Galutinis sprendimas dėl priėmimo bus liepos mėnesį. Po jo prasidės privalomas kainų skelbimas litais ir eurais, kuris tęsis šešis mėnesius.
Euro monetas Lietuvos bankas pradės pardavinėti šių metų gruodžio mėnesį.
Parduotuvės virs keityklomis
Pirmos 15 dienų bus kritinės. Mūsų skaičiavimais, grynųjų kiekis apyvartoje gali išaugti nuo 3 iki 5 kartų. Atskiros prekybos vietos gali virsti keityklomis.
Pasak V.Vasiliausko, didžiausias iššūkis yra susijęs su apsirūpinimu eurais: „Pirmos 15 dienų bus kritinės. Mūsų apskaičiavimais, grynųjų kiekis apyvartoje gali išaugti nuo 3 iki 5 kartų. Papildomą įtampą galėtų sukelti pinigų pervežimas ir inkasavimas. Atskiros prekybos vietos gali virsti keityklomis. Svarbu, kad žmonės suvoktų, jog geriau naudotis ne grynaisiais pinigais. Jei kitaip neišeina, tai keisti pinigus reiktų bankuose ir pašto skyriuose. Tikimės sąmoningo visuomenės požiūrio.“
Lietuvos banko vadovas nurodė, kad įsivedant eurą Lietuvai prireiks 370 mln. monetų ir 32 mln. banknotų. Vien banknotai svers apie 114 tonų arba tiek, kiek 26 drambliai. Monetos svers 1742 tonas arba tiek, kiek 350 dramblių.
V.Vasiliauskas teigė, jog eurų keitimo grafikas pasirodys derinimui gegužės mėnesį. Įgyvendinant jį svarbu, kad eurai apyvartoje nepasirodytų anksčiau numatyto termino.
„Rekomenduojama iš anksto tartis su bankais, pinigų pervežimo ir draudimo įmonėmis. Kalbėsime ir mes. Sieksime, kad su pinigais dirbančių įmonių kainodara būtų sąžininga eurų įvedimo laikotarpiu“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
