Stipriai ir netikėtai gamta šį savaitgalį „pajuokavo“ Lazdijų rajone, pabėrusi ant žemės teniso kamuoliuko dydžio krušos gabalus ir suniokojusi gyventojų namus, automobilius, šiltnamius, kitą turtą, krušos metu žuvo gandrų jaunikliai.
„Lietuvos draudimas“ dėl savaitgalį siautusios krušos Lazdijų rajone sulaukė 43 savo draudėjų pranešimų apie padarytą žalą, bendrovė pasirengusi išmokėti nukentėjusiems 100 tūkstančių litų, daugiausiai už turto ir automobilių apgadinimus. Dar prieš šią krušą „Lietuvos draudimas“ gegužės mėnesį jau registravo 46 kreipimusis dėl gamtos jėgų žalų, kurios kainavo 60 tūkst. litų, tačiau draudimo ekspetai įspėja, kad tai tik šio sezono pradžia ir rengiasi galimam nukentėjusių gyventojų antplūdžiui.
2010 m. „Lietuvos draudimas“ suskaičiavo, kad nuostolis gyventojams, nukentėjusiems nuo gamtos stichijų, išaugo net 5 kartus, jiems išmokėta 7 mln. litų, daugiausia – dėl audros, liūčių, potvynių.
„Šį skaičių reikėtų dauginti mažiausiai 5 kartus, nes „Lietuvos draudimas“ yra apdraudęs 16 proc. visų būstų Lietuvoje, o bendrai būstą mūsų šalyje apsidraudęs kas ketvirtas namų ūkis, iš jų beveik pusė – tik „sienas“, taigi turto sunaikinimo atveju jie yra be draudiminės apsaugos. Taip pat patartina gyventojams gerai įsigilinti į turto draudimo sąlygas, nes tie, kurie nepasiklausia eksperto ar patys nepaskaito sąlygų, dažnai suklysta pasirinkę pirmos rizikos draudimą ir nustemba gavę išmoką, už kurią neįmanoma naujomis medžiagomis atkurti buvusio turto. Kitaip tariant, žmonės taupo draudimo įmokai nepagalvodami, kiek nelaimės atveju toks taupymas kainuos“, – sako AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
Virstantys medžiai ar kruša gali apgadinti ir automobilius, o patirtus nuostolius tokiu atveju kompensuoja tik kasko draudimas. Deja, statistikos duomenimis, tokį draudimą turi vos kas ketvirta transporto priemonė Lietuvoje, nors pastaraisiais metais šios rūšies draudimo įmokos ženkliai mažėjo, o konkuruodami draudikai pasiūlė palankias sąlygas ir fiksuotas kainas senesniems automobiliams.
„Ženkliai augantys nuostoliai dėl gamtos žalų, manome, paskatins draustis būstą. Prognozuojame, kad šiemet rinka augs 5 proc.”, – sako A. Gimbickas. Kitose šalyse žmonės aktyviau draudžia savo turtą, pavyzdžiui, Skandinavijoje būstą draudžiasi 90 proc. gyventojų.
Meteorologai audra vadina vėjo sustiprėjimą iki daugiau nei 20,8 m/s, jos metu nuo stogų vėjas plėšia šiferį, laužo kaminų stogelius, nulaužia dideles medžių šakas. Smarki audra, kai vėjo greitis viršija 24,5 m/s laužo ir su šaknimis rauna medžius, gali sugriauti pastatus. Škvalo metu staiga sustiprėja vėjas, jo greitis siekia 20–30 m/s ir daugiau, keičiasi vėjo kryptis, šis meteorologinis reiškinys trunka neilgai, bet pridaro daug žalos.
Draudikai pataria gyventojams artėjant ar užklupus audrai, perkūnijai būti atsargiems: be būtinybės neiti iš namų, atsisakyti nebūtinų kelionių automobiliais, pasirūpinti savo turtu: uždaryti langus ir langines, namų ir tvartų duris, turėti žibintuvėlį, elementų, žvakių, jei liktumėte be elektros, automobilius statyti taip, kad virstantys medžiai jų neprispaustų. Jei audra užklupo lauke, nestovėkite po aukštais vienišais medžiais.
